2024-03-19 09:01:28
Navigacija
ŽEMĖLAPIAI
· ATLASAI
· KITI

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

KITI - XIX a. pradžios Užnemunės menzulinė nuotrauka. Suvalkijos žemėvalda ir žemėtvarka
Suvalkijos žemėvalda ir žemėtvarka 1822-1864 metais.

Užnemunės - Sūduvos dvarų - ekonomijų plotai jų kaimų tvarkymo metu (1820-1860 m.), sudarė Jonas Deksnys 1950. Mastelis 1:200000 (schema pasiekiama spustelėjus nuorodą aukščiau).

Suvalkijos žemėvalda ir žemėtvarka 1822-1864 m.

(pagal Joną Bagdoną, Suvalkijos žemėvalda ir žemėtvarka senovėje. Vilnius 1980)

Krašto agrarinių santykių charakteristika ir valstiečių žemių pertvarkymas

... 1820-1821 m. Lenkijos karalystės administracija pradėjo prūsų pavyzdžiu menzulinę nuotrauką Suvalkijoje. Šie matavimai istorinėje literatūroje gavo pavadinimą „przed urządzeniem“ (prieš pertvarkymą). Pirmo etapo darbų pavadinimas rodo, kad administracija buvo numačiusi radikaliai pertvarkyti valstiečių žemėvaldą per antrą etapą „po urządzeniu“ (po pertvarkymo).

Pirmasis žemėtvarkos darbų etapas buvo pradėtas 1820-1821 metais. Buvo išmatuota Lesnictvos ekonomijos 23 pašešupių kaimai į šiaurę nuo dabartinio Kudirkos Naumiesčio iki Turčio kaimo ir į rytus nuo jo iki Slabados, Maternų kaimų. Menzulinė nuotrauka buvo padaryta panašiai kaip 1805 metų prūsų. 1805 m. Prūsų topografas Vachs išmatavo Kidulių ekonomijos kaimus: kiekviename buvo sudarytas laisvai orientuotas geometrinis tinklas, kai kuriuose objektuose nurodytos magnetinio meridiano kryptys (Brėžinys Nr. 14, 1821 m. Romaniškių kaimo planas, atnaujintas iš seno).

Romaniškių kaimas

14. 1821 m. Romaniškių kaimo planas (atnaujintas iš seno prūsiško 1805-1806 m. Vachso plano, PADIDINTI)

Turčinų, Globių, Bajoraičių ir Kubilėlių kaimai žinomi iš 1561 m. Jurbarko valsčiaus inventoriaus. Prieš 260 metų revizorius Dzevaltovskis pakartotinai juos atribojo „keturiomis sienomis“, sudarė trilaukį, numatė naujas gyvenvietes. Palyginus abiejų matavimų žemėtvarkos duomenis, galima konstatuoti, kad visų keturių kaimų žemėvalda mažai ką pasikeitė- valstiečiai nepersikėlė į 1561 m. Suplanuotas gyvenvietes, tebegyveno pirmykščiuose kaimuose prie Šešupės upės, valdė prieš 260 m. Gautus trilaukio rėžius. Nepasikeitė ir kaimų bendro žemės ploto ribos...

... Dar komplikuotesnis buvo plano mastelio klausimas. Jei metrinėje sistemoje jis buvo labai paprastas, tai senovės dvyliktainėje matų sistemoje mastelio klausimas buvo labai sudėtingas... Štai 1805 m. Prūso Vachso Kidulių ekonomijos Čiuriškių, Degėsių ir kitų kaimų planų mastelis buvo „ maasstab von 200 Ruht. Magdeb.“. 1820-1821 m. Lenkijos karalystės planų masteliai parašyti tokiu būdu: „miara-podzialka zaviera prętow Magdeburskich 311“ (plano padalai natūroje atitinka 311 Magdeburgo prentų). Štai 1821 m. Romaniškių kaimo mastelio 20 padalų buvo po 1/3 colio ir kiekvienam jų natūroje atiteko po 10 prentų (t.y 1800 colių). Toks atrodo keistas padalos ir natūros padalos santykis buvo paimtas todėl, kad ne dešimtainėje sistemoje negalima paprastu būdu (kaip dešimtainėje) rasti tarpinių matų atitikmenis: pėda, uolektis ir t.t.... ... Iš tikrųjų plano mastelis 1/3 colio 1800 prentų natūroje labai prilygsta metrinės sistemos masteliui 1:5000...

Iš apybraižos tyrinėjimų galima susidaryti koncepciją, jog lenkų etninių gubernijų valstybinėse valdose nebuvo trianguliacijos ir ištisinės menzulinės nuotraukos, žemėtvarka buvo vykdoma pagal lenkų gubernijoms parašytas 1841 m., 1843 m. Ir 1847 m. Instrukcijas, atskirai kiekvienoje valdoje, panašiai kaip dvarininkų žemėse. Tokią mintį patvirtina ir XX a. lenkų topografų publikacijos. 1921 m. B.Olševičius (B.Olszewicz) studijoje „Lenkų karinė topografija“ (Polska kartografija wojskowa, zarys historyczny, Warszawa 1921.) visai nepaminėjo 1839 metų Valstybinių valdų ir miškų trianguliacijos ir menzulinės nuotraukos instrukcijos, sudarytos žemės ūkiui, tačiau netikusios kariniams tikslams, nes trianguliacijos tinklas buvo ne ištisinis, atskiras kiekvienoje valstybinėje ekonomijoje, menzulinė nuotrauka padaryta su pertraukomis, aplenkiant privačias valdas. 1929 m. Topografas S.Babinskis žurnale „Geografinės Tarnybos žinios“ patalpino straipsnį apie 1839 metų lenkų matavimo instrukciją. Autorius tyrinėjo topografinę literatūrą ir pripuolamai aptiko užmestus ir visų pamirštus 1839m. Geodezinių ir žemėtvarkos darbų nuostatus.Beje straipsnyje visai nepaminėta B.Olševičiaus 1921 m. studija, nors buvo tepraėję 7 metai.

S. Babinskis pastebėjo, kad 1839 m. instrukcijoje buvo racionalūs nurodymai apie trianguliacijos ir menzulinės nuotraukos darbų organizavimą, matavimo ženklų apsaugą, darbininkų, transporto parūpinimą ir pabrėžė, kad XX a.. lenkų topografai siekė tokių nurodymų (atrodo nesėkmingai), nes tik tokia organizacija užtikrintų topografų normalų darbą. (Žurnalas Wiadomosci Sluzby Geogrnficznej, 2 zeszyt, 1929, NUORODA Į STRAIPSNĮ, lenkų kalba).

Iš B.Olševičiaus ir S.Babinskio publikacijų galima padaryti išvadą, kad Užnemunės žemės ūkio pertvarkymas buvo padarytas pagal 18 35 m. valstybinių valdų žemėtvarkos įstatymą ir 1839 m. trianguliacijos ir žemėtvarkos nuostatus, sudarytus specialiai Užnemunės žemės ūkio menzulinei nuotraukai mastelyje 1:5000.

Matavimo ir projektavimo technika.

Po 15 metų pertraukos menzulinė nuotrauka buvo tęsiama 1820-1821 m. darbų pavyzdžiu. 1834 m. buvo išmatuotas Lesnictvos ekonomijos Griškabūdžio kaimas, 1835 m. Kasikėnų, Meištų ir kiti kaimai, 1828 m. Kidulių ekonomijoje - tik vienas Šilgalių kaimas. Nuotraukos planuose nebeminimas Magdeburgo prentas, jį pakeitė 1818 m. naujas lenkiškas tokio pat, 4,32 metro ilgio ir atsirado plano mastelio charakteristikos naujas terminas "jak 1:5000", lietuviškai būtų – kaip 1:5000, t.y. tikslumo požiūriu mastelis pakankamai prilygo metrinės sistemos maste­liui 1 : 5000. Tuo pačiu laiku Užnemunės valstybinėse valdose ir miškuose buvo padaryta trianguliacija ir paruoštas geometrinis tinklas. (Brėžinys Nr. 16. J.Deksnys. Užnemunės-Sūduvos ekonomijų 1820-1850 m. menzulinės nuotraukos 1 : 5000 ir brė­žinys Nr. 17 Kidulių ekonomijos menzulinės nuotraukos suves­tinis planas). Kaip buvo minėta, šie darbai buvo padaryti tik­tai valstybinėse žemėse, aplenkiant įsiterpusias dvarininkų ir šlėktų valdas, kiekvienoje ekonomijoje atskirai, neatsižvel­giant į ekonomijos dydį, didelėje Prienų, mažoje Pažaislio ekonomijoje ir Seirijų ekonomijos keturiuose gabaluose.

Suvalkijos Sūduvos menzulinė nuotrauka

16. Užnemunės Sūduvos ekonomijų menzulinė nuotrauka (sudarytojas J.Deksnys)

Kidulių ekonomija

17. Kidulių ekonomijos menzulinės nuotraukos suves­tinis planas (atskiros sekcijos sudarytos 1806-1842 metais, sekcija XXIX sudaryta 1806 prūsų topografo Wachs)

1836-1839 m. menzulinė nuotrauka padaryta jau planšetais. Geodezininko J.Deksnio nuomone planų-planšetų suskirs­tymas ir jų orientavimas buvo iš anksto apgalvotas, sistemin­gas, rėmėsi neblogai išplėtotu trianguliacijos analitiniu ir geometriniu tinklu. Pagal 1839 m. instrukciją menzulos planšeto braižomosios dalies kvadratas buvo 12x12 lavkų (51.2 x 51.2 centimetro), padalintas į 15 mažesnių kvadratų, kurių kiekvienas natūroje atitiko 75 margams, o visas planšetas 1200 margų (Brėžinys Nr. 18. Planšeto nuorašas).

Menzulinės nuotraukos 1820-21 planšetas

18. Planšeto nuorašas

Kaimų žemės plotai buvo skaičiuojami tokiu būdu: pilni kvadratai analitiškai, jų dalys - grafiškai, pvz.: brėžinyje Nr.17 Strakbūažio kaimo septyni gabalai gretimuose plenšetuose grafiškai ir vienas pilnas kvadratas — analitiškai (Stebėtinai panašiai, kaip dabartinis Savičiaus plotų skaičiavimo būdas). Situacijos arimų, pievų, pelkių, Miškų kontūrai buvo skaičiuo­jami vieno kvadratinio prento tikslumu. 1839 m. instrukcijoje bei kituose dokumentuose nėra žinių, kokiu būdu buvo skaičiuo­jami pievų, pelkių, krūmų netaisyklingos formos kontūrų plotai. Gal jau buvo žinomas grafiškas būdas paletės pagalba? Planų ir planšetų nuorašus kopijavo mechaniškai, uždėjus planą ant po­pieriaus lapo perdurdavo adata situacijos kontūro kiekvieną tašką. Dabar pageltusiuose planšetuose dažnai sunku nustatyti, ar tai originalas, ar perdurto planšeto kitas egzempliorius.

1820-1821 m. lauko darbų kameraliniai darbai buvo pabaigt,i užbaigus Suvalkijos pirmo etapo menzulinę nuotrauką. Kiekvieno kaimo plane buvo išbraižyti kvadratai, atitinkantieji natūroje 75 margasis, t.y. planšeto kvadratų dydžio ir žemės plotai ap­skaičiuoti panašiai, kaip Strakbūdžio kaimo: kvadratai analitiškai, gabalai už kvadratų - grafiškai. Štai Romaniškių kaimo plane matome lentelę "povierzchnia planu", kaimo žemės plotas, ku­rioje buvo du pilni kvadratai ir vienuolika gabalų, viso 491 margas 35 kv. prentai (žiūr. brėžinį Nr. 14).

Suvalkijos menzulinė nuotrauka buvo padaryta vienodame mastelyje, pagrindiniu matavimo vienetu buvo Chelmo lenkiškas, Magdeburgo prūsiškas, 1818 m. naujas lenkų prentas - visi 7,5 uolekčių ilgio, todėl Kidulių ekonomijos suvestiniame plane tilpo ir 1806 m. Vachso, ir 1820-1821 m. bei 1828 m. planai ir 1838-1839 m. planšetai. Suvestinis planas buvo sudarytas tuo pačiu principu, kaip planai ir planšetai, pvz.: Kidulių plano mastelis buvo "jak 1:20000" kaip 1:20000, t.y. grafiškai paimti duomenys prilygo metrinės sistemos masteliui 1:20000.

Lesnictvos (Didžiadvario) ekonomijos menzulines nuotrau­kos suvestinė buvo padaryta 1839 m. (Originalas yra pas J.Bagdoną).

Ekonomijoje buvo penkių kategorijų žemės:

 

margų

Palivarkai

1889

Valstiečių žemė

74094

Karčemos

999

Eiguvos

832

Miškai

17047

Viso

94935

Užbaigus paruošiamuosius menzulines nuotraukos ir plotų skaičiavimo darbus, pirmoji (1845-1846 m) buvo pertvarkyta Kidulių ekonomija. Pertvarkymo projektai buvo padaryti menzulinės nuotraukos 1836-1839 m. planšetų ir 1820-1821 m. planų originaluose (dalis jų yra pas J.Bagdoną). Gausios projektinės linijos planuose (pieštuku) rodo, kad buvo renkamas vienas iš daugelio projekto variantų. Iš pertvarkytų kaimų ribų galima spręsti, kad sienos buto atribotos pagal valstiečių faktinį žemės valdymą, nustatytą pirmo etapo ištisinės menzulinės nuotraukos metu. Žemės mainų atvejais dirvos buvo klasifikuojamos dviem klasėmis: kviečių žemės I ir II rūšies, rugių - I, II ir III rūšies. Arimų palyginamos vertės koeficientus matome lentelėje:

Kviečių žemė

Rugių žemė

I

II

I

II

III

1

5/4

3/2

5/2

9/2

Pievos buvo keturių rūšių, jų tarpusavio vertės santykis:

Rūšis

I

II

III

IV

Vertės koeficientai

1

2

4

6

Krūmynai buvo rūšiuojami pagal dirvožemius, kokie būtų įsavinus juos į arimus. Nuostatuose buvo detaliai nurodyti dvarų, palivarkų ir kaimų ežių platumai. Ežios buvo plačios, vieno prento, 4,32 metro, kad galėtų prasilenkti vežimai. Tais atvejais, kai ežios; netiko transportui, jos buvo 0,4-0,8 prento.

Keliai buvo keturių kategorijų:

Traktai (keliai į miestus)

Iki 3 prentų platumo

Svarbesnieji keliai

1-2 prentai platumo

Šalutiniai keliai

0,5-0,8 prento platumo

Ūkio keliai

0,5-1 prento platumo

Išvados: Užnemunėje nebuvo ankstyvojo feodalizmo. Po Žalgirio feodalinė santvarka stojo, kai Did. kunigaikštis, visų Nemuno kairiojo kranto atgautų žemių šeimininkas, dalino bajorams - šlėktoms žemes už tarnybą kartu su tose žemėse buvusiais ir naujai atkeliavusiais valstiečiais - baudžiauninkais. Nauji gyventojai kėlėsi į Užnemunę iš visų gretimų kraštų bei sričių. Ji buvo vakarų aukštaičių, Žemaitijos ir Aukštaitijos, Prūsijos, Lenkijos, pagaliau XIX a. Rusijos Imperijos įtakos ir kultūrų sandūros vieta.

Girių intensyvios eksploatacijos ir kolonizavimo, naujos žemėvaldos susiformavimo ir žemėtvarkos procesai buvo, galima sakyti, netolimoje praeityje, todėl, pvz.: senovės žemės matavimo būdas grūdų sėklų kiekiais, beriamais į dirvą trūko trumpai ir jau XVI a. įsigalėjo instrumentiniai matavimai, išliko daugiau dokumentų, vietovių pavadinimų, girių kolonizavimo gamtinių paminklų, kokių labai mažai išliko Žemaitijoje bei Aukštaitijoje.

Pagaliau, XIX a. kelių gretimų valstybių viešpatavimo, audringo laikotarpio metu Užnemunės žemėvalda ir socialiniai santykiai pasikeitė anksčiau, radikaliau ir palankiau valstiečių labui, negu Aukštaitijoje ir Žemaitijoje. Žemės ūkio ištisinė aeronuotrauka buvo padaryta Lietuvos TSR teritorijoje 1949-1954 m., tuo tarpu Suvalkijoje buvo padaryta menzulinė ištisinė nuotrauka prieš 100 metų, 1836-1853 m.

Pateikiame sutrumpintą tarpukario Lietuvos topografo kpt.V.Lagenpušo straipsnį apie 1798-1862 metų menzulines Suvalkijos nuotraukas:

"Centriniame Valstybės Archyve, tarp kitų praėjusiojo amžiaus žemės tvarkymo dokumentų, yra daug planšetų, atvaizduojančių Suvalkijos plotus.
Apie šiuos topografinius darbus maža kam teko girdėti. Turtų Departamento (Varšuvoje) įsakymu, juos, matyti, atliko valstybės matininkai, nuotraukos truko gana ilgai — nuo 1798 m. iki 1862 m.
Yra pagrindo manyti, kad darbai buvo vykdomi visoje Suvalkijoje ir tik atsitiktinai mūsų Valstybės Archyvas saugoja jų tik dalį (didesnę), nes bendruose suskaldymo lapuose figūruoja ir nesamų planšetų plotai. Sunku pasakyti, kur yra likusioji dalis. Tikrai žinoma, kad jų dalis yra ipotekos skyriuje Suvalkuose. Dalį, regis, karui užėjus, rusai išsivežė iš Suvalkų archyvo. Taip pat aišku, kad darbai buvo vykdomi su pertraukomis ir darbininkų buvo nedaug.
Kiekvienas planšetas suskaldytas į 16 kvadratų po 4 X-ų ir Y-ų ašimis. Kvadrato kraštinė lygi 12,9 cm, vadinasi, rėmai sudaro kvadratą 1,6 cm kraštinės ilgio. Jokio trigonometrinio tinklo nėra, bet aišku, kad nuotrauką darant turėjo būti sudarytas geometrinis tinklas. Reljefas neatvaizduotas. Dėl darbų vykdymo atskirais barais, be trigonometrinio pagrindo ir vadovaujantis tik magneto adatėle, negalima reikalauti, kad gretimi rajonai visiškai tiksliai sutaptų. Šį planšetų ypatumą reikia laikyti jų neigiamąja puse.
Kiekvienas rajonas turi savo suskaldymo lapą, su gretimų barų pažymėjimu. Braižyta visai gerai ir lapai dažyti keturiomis spalvomis: miškai — tamsia sepia, pievos — žalia, arimai — geltona ir vandenys — mėlyna. Tuose lapuose, kur nutraukti plotai užima tik dalį lapo, išbraižytas mastas: 50 naujų lenkiškų prentų viename colyje. Tuo būdu 150 prentų (arba 3 coliai) kaip tik sudaro vieno kvadrato kraštinę, t. y. 12,9 cm. Taigi, paėmę santykį, gausime- skaitmeninį mastą 1:5000.
Visas planšetas užima plotą 600 x 600 prentų, arba 360000 kv. prentų, kas lygu 1200 lenk. margų. Kiekvieno, lapo kitoje pusėje užrašytas rajonas ir nuotraukos metai, o kartais ir eksplikacija. Parašai rašyti ranka, lenkų kalba, vietovardžių transkripcija lenkiška. Kai kurie lapai išbraižyti meniškai.
Nutrauktuose plotuose yra „plyšių": miestai kažkodėl nenutraukti, pav. Kudirkos Naumiestis, Marijampolė, Prienai, Kalvarija, Simnas ir kiti, matyti jie neįėjo į minėto departamento kompetenciją, tuo tarpu, kai majoratai, pav. Kidulių, atvaizduoti labai smulkiai..."

Kolekcijoje (skaitmenizuoti) yra šie planai:

Višakio Rūdos, Judrarūdės, Dambravinos kaimų planas, 1840-1860,
Skindeliškės, Klampupių, Senųjų Būdviečių, Barsukinės kaimų planas, 1840-1860,
Lankėliškių (dalies) kaimo planas, 1840-1860,
Papiliakalnių (dalies) kaimo planas, 1864,
Bambinių kaimo planas, 1840-1860,
Jurgežerių, Menkupių (dalies) kaimų planas, 1847,
Būdviečių, Eglėbalių, Akmenynų, Kauniškių, Menkupių, Pakruopiškių, Tatarskos lankos ir Jurgežerių (dalies) kaimų planas, 1847,
Eglėbalių (dalies), Menkupių (dalies) ir Šleinių (dalies) kaimų planas, 1847,
Kampinių (dalies), Deivoniškių (dalies) ir Trakiškių (dalies) kaimų planas, 1847,
Raudeniškių (dalies), Raudenio ežero planas, 1846,
Naujienėlės (dalies) kaimo planas (Piečiau Orijos ež.), 1846,
Smalininkų (dalies) ir Pajaujiškių (Появишки) kaimų planas, 1839,
Dotamų kaimo ir palivarko planas (Bartninkų majoratas), 1859,
Bartninkų (dalies), Vartų (dalies), Ožkabalių (dalies) kaimų planas, 1840-1860,
Bartninkų (dalies) ir Parausvių (dalies) kaimų planas, 1840-1860,
Triobiškių, Valinciškių, Gabrielaučiznos, Papiliakalnių kaimų ir Pavyžupio kolonijos planas, 1847,
Pasūduoniškių kaimo apylinkių planas, 1840-60,
Trakiškių kaimo ir apylinkių planas, 1840-60,
Staviškių kaimo ir apylinkių planas, 1840-60,
Pasūduoniškių kaimo ir palivarko planas 1840-60
Būdviečių, Juodelių, Triobiškio, Cibavo kaimų ir apylinkių planas, 1840-60,
Akmenynų (Kamien) kaimo laukų planas, 1839,
Kalvarijos palivarko (dalis), Šukvietinės miško kirtavietės ir Kušliškių kaimo laukų (Būdbalė) planas, 1840-60,
Kalvarijos palivarko (dalis, Būdbalė) planas,1840-60,
Kalvarijos palivarko, Kušliškių kaimo, vakarinės Kalvarijos miesto dalies (dab.) planas,1840-60,
Kalvarijos palivarko (besiribojančio Šešupe su Kalvarijos miestu), ŠV Kalvarijos miesto (dab. Naujamiestis) planas, 1840-60,
Zubrių, Pakirsnių, Jusevičių, Michališkių, Zabarauskų, Kirsnos tilto kaimų ir apylinkių planas, 1840-60,
Būdviečių, Juodelių, Trūdiškių, Cibavo kaimų ir apylinkių planas, 1847,
Kochanovščiznos, Jakimavičių, Ivaškų, Kvietkinės, Butanavičių kaimų ir apylinkių planas, 1840-60,
Trakiškių kaimo (dalies) planas, 1840-60,
Kalvių, Naujienėlės, Smalnicos, Orijos kaimų (ir ežero) planas, 1840-60,
Skaisčių, Budavonės vienkiemio, Miluičiškių (Kupstas) kaimo (iki Kalvarijos miesto laukų) ir apylinkių planas, 1840-60.Santakos kaimo planas, 1839
Kochanovščiznos palivarko kaimų: Ivoškų, Kvietkinės, Jakimavičių ir dalies Butanavičių. Zubrių, Ivantiškių, Kirsnos tilto, Mikališkių, Palnyčios, Santakos bei Tabariškių kaimų planas, 1839
Zubrių, Pakirsnių, Jusevičių kaimų, dalies Nemunaičių palivarko, dalies Butanavičių, Ivantiškių, Mikališkių, Pajaujiškių, Santakos, Sūsninkų bei Kirsnos tilto kaimų planas, 1839
Skariškės, Jurgežerių kaimų, dalies Šilelio, Budowisko, Kupsto, Būdviečių, Eglėbalių, Akmenynų, Kalvių, Menkupių, Naujienėlės, Smalnyčios bei Triobiškių kaimų planas, 1839
Būdviečių, Juodelių kaimų, Triobiškių vienkiemio bei Valinčiškių, Pakruopiškių bei Cibavo kaimų dalies planas, 1839
Eglėbalių, menkupių, Akmenynų, Kauniškių, pakruopiškių kaimų dalies planas,1839
Palnyčios kaimo dalies planas, 1839
Kochanovščiznos palivarko dalies planas, 1839
Kalvarijos ir Kreivukės kaimo žemių planas, 1830-50
Kalvarijos majorato žemių planas (Kušliškių, Kreivosios, Pieskinės kaimai), 1846
Kalvarijos majorato žemių planas (Kalvių, Naujienėlės, Orijos, Smalnicos kaimai ir Orijos ežeras), 1846
Budviečių, Būdavaisko, Juodelių, Akmenynų, Kauniškių, pakruopiškių, Cibavo, Tatarskos lankos, Triobiškių, Jurgežerių kaimų, Bebrinio, Juodelio ežerų planas, 1847
Trakiškių gyvenvietės dalies planas, 1847
Trakiškių kaimo planas, 1847
Deivoniškių, Kampinių, Trakiškių, Šleinių kaimų planas, 1847
Kalvarijos palivarko žemių planas, 1838

Kalvarijos dvaro planas

Kalvarijos palivarko ir Kermeliškių miško kirtavietės plano fragmentas, 1838, LVIA

(atnaujinta 2012 10 13)

Kalbos, Languages, Языки
Man patinka maps4u.lt
Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Pamiršai Slaptažodį?
Prašyk Naujo!.
Google reklama

Skaitliukas
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Užkrauta per 0.03 sekundes 7,548,364 unikalūs lankytojai