2024-03-19 13:19:02
Navigacija
ŽEMĖLAPIAI
· 1:10000
· 1:25000
· 1:5000
· KITI
· ATLASAI

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

KITI - NIVELIACIJA
Lietuvos niveliacija (1918-1940)
Skyriuje pateiksime keletą publikacijų iš Tarpukario Lietuvos laikotarpio. Straipsniai apažvelgia tiek senąsias (pirmąsias) Lietuvos niveliacijas, tiek tarpukario Lietuvos niveliavimą atliekančių institucijų darbus.
Šaltiniai: žurnalai Kosmos, Matininkas, Technika, Žemėtvarka ir Melioracija.

S.Kolupaila, Matininkas 1926 Lietuvos niveliacijos

Lietuvos niveliacijos

Niveliacijomis vadiname tokius matavimo darbus, kurie duoda tarp atskirų vietų perauklėjimus ir jų aukštį viršum sutarto horizonto.

Aukščiai („altitudės") skaitomi paprastai nuo vidutinio jūros horizonto, bet ne visuomet jie yra suderinti. Išvengimui nesusipratimų, ypač prie didelių plotų, daromų atskiros, pagrindinės niveliacijos, vadinamos tikslingosios arba precizinės.

Niveliacijų pastovūs taškai, kurių nustatomos altitudės, vadinasi reperiais; jie arba daromi namų sienose, spižinės apskritos lentelės ar varžto su apskrita galva pavidale („markė"), arba statomi l,5 -2 m. gilume iš gelžbetoninių ar geležinių polių („požeminiai reperiai")....

1. Senų laikų niveliacijos

Seniausieji atlikti Lietuvos teritorijoje niveliacijos darbai, tai, matyti, Nemuno 1804-1805 metų tarp Gardino ir Kauno niveliacija. 1803 metais tarp Rusijos ir Prūsijos buvo sudaryta konvencija dėl bendro Nemuno vagos reguliavimo. Tam tikslui buvo paskirta vokiečių ir rusų Inžinierių komisija Nemunui tirti, pirmininkaujant garsiajam vokiečių hidraulikui Eytelweinui; iš rusų pusės šioje komisijoje dalyvavo inžinierius Teodoras Narbutas, istorikas, autorius veikalo .Dzieje Narodu Litewskiego". Iš Narbuto raštų turime pirmųjų patikimų žinių apie niveliaciją. Tyrinėjimų buvo ir seniau, dar 18 amžiuje, bet neturint jų medžiagos negalima žinoti, kokie matavimo darbai buvo tuomet daromi.

1823—24 metais buvo atliekama niveliacija upių Dubysos, Ventos, Nevėžio ir Lėvens prie gen. Rokasovskio ir Karbonero kanalo tarp Nemuno ir Baltijos jūros dviem variantais tyrinėjimų: vienas per Dubysą, Kurtavenų slėnį ir Ventą, kitas per Nevėžį, upelį Sonžilą arti Panevėžio ir Lėvenį į Mūšą ir Lielupę.

Tarp 1829 ir 1844 metų buvo vedamas plentas iš Daugpilio į Varšuvą pro Kauną; be abejo, tada buvo irgi daroma niveliacija.

1857—59 metais Nemunas buvo niveliuojamas tarp Druskininkų ir vokiečių sienos; buvo manoma jį reguliuoti visame jo ilgyje.

Apie 1860 metus buvo daromi gelžkelių Petrapilis –Vilnius -Varšuva ir Lentvaris - Virbalis tyrinėjimai, vėliau ir kitų gelžkelių ir plentų.

Tų laikų niveliacijų medžiaga surinkta ir suvienodinta gen. A. Tillo, kuris išleido 4 profilių atlasus ir gelžkelio stočių altitudžių sąrašą, vad. katalogą (А. Тилло. Материалы по гипсометрии Евро­пейской России. Свод нивеллировок железных дорог и каталог высот над уровнем моря железнодорожных станций. С. Петербург. 1884). Tikslumas tų darbų nedidelis ir pastovių pėdsakų neliko.

2. Rusijos Generalinio Štabo niveliacija.

Bendrą Rusijos niveliacijų tinklą sudarė Generalinio Štabo Topografinis skyrius: jo geodezistai praėjo su preciziniu niveliavimu daug tūkstančių kilometrų, daugiausia gelžkelių linijomis. Lietuvos teritorijoje. Topografinio skyriaus niveliacija atlikta 1872 - 1892 metais iš Daugpilio per Vilnių į Gardiną, iš Lentvario į Virbalį pro Kauną, iš Kaišiadorių per Šiaulius į Liepojų, iš Liepojaus per Palangą į Nimerzatą.

Generalinio Štabo niveliacijos surištos su Baltijos ir Juodąja jūromis ir su užsienio niveliacijomis. Visos Rusijos niveliacijos tinklas suskaičiuotas ištisai pulkininko Rilke, privestas prie vidutinio Baltijos ir Juodosios jūrų horizonto ir paskelbtas sąraše altitudžių, vadinamame Rilke katalogu (С. Д. Pылькe Каталог высот русской нивеллирной сети с 1871 по 1893 г. С. Петербург, 1894)

Po 1894 metų Rusijoje atlikta daug naujų niveliacijų, bet Lietuvos jos beveik nepalietė. Todėl Generalinio Štabo tinklas ligi šiol lieka vieninteliu, ir Rilkės katalogas nenustojo savo vertės.

Generalinio Štabo niveliacijų pėdsakai - gelžkelio stočių Ir vandentiekio bokštų sienose pastatytos apskritos spižinės markės su reljefiniu užrašu: Нивеллировка Гл. Шт. ir pastatymo metai. Lietuvoje tokių markių buvo apie 100, bet per karą sunaikinta daug gelžkelių namų kartu su markėmis. Likusių keliolika turi būti gerai saugomos: tai pagrindiniai Lietuvos reperiai.

Paduodu: kai kurių likusių altitudes (markės centro):

Virbalio stoties rūmai 62,223 mtr.

Mauručių stotis, sandėlis          94.491 m.

Kauno stoties rūmai 36,079 m.

Gaižunų stotis, vandent.bokšt.  78,051 m.

Jonavos stotis, t. p. 72,109 m.

Žeimio stotis, t. p. 70,764 m.

Baisogalos stotis, t. p. 98,239 m.

Rusų Generalinio Štabo niveliacijos tikslumas buvo nedidelis (+2,2 mm. vienam kilometrui). Dabartiniu metu precizinių niveliacijų tikslumas žymiai didesnis (apie +0,5 mm. vienam kilometrui).

3. Gelžkelių niveliacijos.

Daug hipsometrinės medžiagos teikia gelžkelių profiliai, ypač naujai sustatyti (projektų profiliai pasižymi abejotinu tikslumu ir statant gelžkelį kiek keičiami). Profiliuose retai nurodomi reperiai; dažniau duodamos vien gelžkelio altitudės, t. y. antpyllo viršūnės arba pabėgių; reikia pastebėti, kad projektuojamų gelžkelių profiliuose duodamos altitudės pylimo briaunos (rusų „brovka"), 0,3 iki 0,6 mtr. žemiau pabėgių, o vokiečiai profiliuose pažymi bėgio viršų (0,12 Iki 0,14 mtr. aukščiau pabėgių). Gelžkelių profiliai nesuderinti su Gen. Štabo altitudėmis; kiekvienas profilis reikalauja pataisų, nevienodų visame ilgyje. Yra spausdinti sutrumpinti profiliai, iš kurių galima rasti visas reikalingas altitudes su tikslumu kelių centimetrų.

Suderinimas gelžkelių profilių Rusijoje buvo daromas atskiro biuro, prof. gen. J. Šokalskio vedamo. Tam tikslui buvo rišami gelžkeliai jų susidūrimuose Ir su patikimais reperiais ir surandamos profilių pataisos. To darbo rezultatas — t. vad.Šokalskio katalogas ( Ю. М. Шокальский. Свод нивеллировок железных дорог Европейской России и каталог над уровнем моря железнодорожных станций. Выпуск первый. Петроград, 1917), kuriame duotos altitudės visų gelžkelių stočių su tikslumu 0,1 mtr.

4. Upių niveliacijos.

Prie bendrų Nemuno tyrinėjimų, atliktų nuo 1893 iki 1897 metų vad. aprašomosios partijos, inž. Cholševnikovo vedamos, pastatyta Nemuno krantuose visa eilė geležinių reperių, kurių niveliacija surišta su kitais reperiais. Dėl įvairių priežasčių niveliacijos altitudės skiriasi nuo Gen. Štabo, pavyzdžiui Kaune jos žemesnės į 0,57 mtr.

Iš naujų niveliacijų kitų upių galima pažymėti naujus Dubysos-Ventos kanalo tyrinėjimus 1903-1904 m. inž. Šistovskio partijos ir Nemuno kilpos tyrlnėjimus l913 m. sąryšyje su prof. Merčingo sumanymu sunaudoti toje vietoje žymią hidraulinės energijos kiekį. Charakteringa, kad Neris niekuomet nebuvo niveliuota. Yra keli reperiai Palangoje iš 1901 metų Palangos uosto tyrinėjimų.

5. Miestų niveliacijos.

Ypatingai svarbi niveliacija miestams, kuomet projektuojamas vandentiekis ir kanalizacija. Miestai reikalauja precizinės niveliacijos su gan tankiu reperių tinklu.

Vilniaus Miesto Valdyba pasirūpino padaryti miesto trianguliaciją 1910 metais ir precizinę niveliaciją 1911-1912 metais. Darbus vedė Maskvos Matavimo Instituto profesorius M. Michailovas. Vilnius buvo aprūpintas 886 reperiais (M. Михайлов. Тригонометрическая сеть и точное нивеллирование города Внльиы. Москва, 1914. Известия Конст. Межевого Института, вып. 6), kurių altitudės suderintos su Gen. Štabu.

Kauno Miesto Valdyba pavedė vandentiekio projektą sudaryti inž. Lind1ey'o biurui Frankfurte. Šis biuras 1913 metais padarė Kauno niveliaciją, pakankamai tikslią, kurios pėdsakai - 80 markių namų cokoliuose. Lindley'o niveliacija pririšta prie gelžkelio altitudžių, todėl skiriasi nuo Gen. Štabo į 0,29 mtr.

Iš kitų miestų tik Klaipėda turi savo niveliaciją.

6. Vokiečių niveliacijos.

Klaipėdos krašte eina kelios linijos vokiečių precizinių niveliacijų, kurios sudaro gan tankų tinklą visuose Vokietijos kraštuose.

Vokiečių niveliacijų altitudės duodamos nuo vidutinio Vokiečių jūros horizonto prie Amsterdamo (Olandijoje), vadinamo Normal- Null arba N.N. Dėl kiekvienos provincijos išleistas atskiras reperių katalogas (Klaipėdos krašto ir Rytų Prūsijos katalogas vadinasi: Die NIvellementsergebnisse der Trigonome-. trischen Abteilung der KOnigl. Preussische Landes- aulnabme. Helt L Provinz Ostpreussen. Berlin, 1896). Gerai aprūpinti reperiais plentai, gelžkeliai ir upės. Upių niveliacijų yra atskiras katalogas (Höhen über N.N. von Festpunkten und Pegeln In Ostpreussen. XIX Heft. Berlin, 1922).

Karo okupacijos metu vokiečiai buvo pradėję tęsti savo niveliacijas Lietuvoje; jų markių galima rasti kai kurių bažnyčių sienose (Palangoje, Šiauliuose). Buvo pradėta niveliacija plentu iš Lauksargės per Tauragę, Šiaulius, Joniškį į Rygą, bet atlikta tik 30 km.; reperiai išstatyti visame ilgyje, kaipo markės prie didelių akmenų šalia plento. Daug tų reperių sunaikino per savo tamsumą apylinkių gyventojai priimdami už vokiečių .bombas.

1916-1917 metais vokiečiai padarė gelžkelio Virbalis - Vilnius niveliaciją ir pastatė daug reperių; tie reperiai dar tebėra ir jų altitudės mums žinomos. Spėjama, kad buvo vokiečių niveliuojamas ir Nemunas tarp Kauno ir Smalininkų, bet patikrinti tą žinią nepavyko.

Kadangi vokiečių pagrindinis horizontas (N.N.) nesutampa su Rusų Gen. Štabo horizontu, tai tarp altitudžių rusų ir vokiečių reperių yra skirtumų nuo + 0,15 iki — 0,15 mtr. Tikrojo santykio nustatyti dar negalima.

7. Mūsų niveliacijos.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir pradėjus krašto atstatymą, įvairiems tikslams atlikta ir atliekama daug niveliacijų ir kitų matavimo darbų. Taip 1922 - 1925 m. vesta nuotrauka ir niveliacija Nemuno tarp Kauno ir Smalininkų ir Nevėžio tarp Kėdainių ir žiočių, 1922 - 1923 m. tyrinėta Nemuno kilpa tarp Nemaniūnų ir Birštono, 1921 m. Šventosios žiotys dėl uosto statybos, 1923 m. niveliuoti plentai, nuo 1924 metų pradėta niveliuoti gelžkelius (tarp Virbalio ir Vievio, tarp Šiaulių ir Joniškio), 1922 - 1925 metais atlikta visa eilė naujų gelžkelio linijų tyrinėjimų (Kazlų-Rūda - Šeštokai, Amaliai – Kretinga - Klaipėda, Kėdainiai - Lydavėnai, Kazlų-Rūda – Šakiai - Tauragė ir Lydavėnai, Ukmergė -Ežerėnai, Panevėžys - Biržai), daug atliekama Melioracijos skyriaus tyrinėjimų ir tt. Neapsiriksiu pasakęs, kad per paskutinius metus Lietuvoje buvo niveliuojama po 1000 kilometrų kasmet. Buvo galima laukti, kad mūsų niveliacijų tinklas greit tiek išaugs, jog Lietuva bus neblogiau Vokietijos juo aprūpinta.

Kad niveliacijos reikalingos krašto atstatymui, matyti iš tempo, kuriuo eina Lietuvoje tie darbai. Niveliacijų reperiai žymiai palengvintų sustatymą hipsometrinio žemėlapio ir įvairius tyrinėjimus ateityje.

Tuo tarpu, arčiau susipažinus su mūsų niveliacijomis ir jų reperiais, mes matome tokius trūkumus:

mūsų niveliacijos arba visai nepalieka pėdsakų vietoje, arba jų reperiai netinkami: gelžkelių tyrinėjimai, vedami pakankamai rimtai ir prityrusių specialistų, bet reperiai jų - tik mediniai, Iš puolių ar kelmų; jie greit išnyksta. Nemuno tyrinėjimo reperiai geležiniai ant betono, bet pastatyti per arti upės ir todėl nepastovūs. Ne reti atsitikimai pavogimo reperių, nes žmonės nesupranta jų reikšmės. Kuomet reperiai pražus arba pasikeis, mes nustosime labai brangios medžiagos.

Niveliacijos dažnai nesurišamos su kitais reperiais, arba imamos netikros altitudės; pavyzdžiui, naujų gelžkelių tyrinėjimai Kazlų-Rūdoje pradėti nuo vokiečių markės, bet vietoje jos altitudės 69,958 mtr. nuo N.N. priimta 100,00 mtr. Nemuno tyrinėjimų horizontas skiriasi nuo Gen. Štabo 0,66 mtr. Kai kurios niveliacijos prie melioracijos darbų ir gelžkelių tyrinėjimų nesurištos su jokiu reperiu. Ne visos niveliacijos tikros, nekalbant apie jų tikslingumą. Taip, plentų niveliacijos buvo daromos per skubiai, be reperių ir net be kuolelių; nuo to nukentėjo jų tikslumas. Labai stambių klaidų yra naujoje niveliacijoje gelžkelio Virbalis-Vievis 1924 metų; palyginus su senais gelžkelio profiliais ir vokiečių ir rusų reperiais, šioje niveliacijoje jau taip Virbalio ir Kazlų-Rūdos prisirenka klaidų iki 2 mtr.; aišku, kad tokiomis niveliacijomis negalima pasitikėti .

Todėl, sunaudojant kitiems reikalams 1921 - 1925 metų niveliacijas, reikia rimtai ištirti jų tikslumą, tikrumą it reperių pastovumą.

8. Generalinis niveliacijos reikalingumas.

Iš trumpos niveliacijų apžvalgos matyti, kad Lietuva gavo nuo buvusių krašto šeimininkų iš šios srities labai mažai. Mūsų niveliacijos, dėl nurodytų trūkumų, nepatenkina paprastų reikalavimų. Besivysiančioji statyba ir melioracija vis daugiau sutinka sunkumų dėl pastovių ir tikrų reperių stokos. Turėdami nuosavą niveliacijų tinklą, galėtumėm žymiai palengvinti įvairius vedamus tyrinėjimus, o tų tyrinėjimų medžiagą tikrinti ir sunaudoti bendram tikslui - rinkimui hipsometrinių davinių žemėlapių sustatymui. Tam tikslui vienai iš atitinkamų įstaigų priderėtų imtis, kitų kraštų pavyzdžiu, generalinės niveliacijos aukšto tikslumo, pastatyti didelį skaičių tvirtų reperių ir pasirūpinti, kad visos niveliacijos būtų surišamos su pagrindiniu tinklu. Laikas mums pagalvoti apie tokį įstatymą, kaip Prūsijoje (1895. 1. 12), sulig kuriuo kiekviena valdžios įstaigų atliekama niveliacija privalo būti pažymėta pastoviais reperiais kas 2 km. ir pririšta prie generalinės niveliacijos, jei jos ilgis yra nemažiau 10 km.; tuose atsitikimuose, kur atstumas nuo artimiausio reperio yra daugiau 5 km., prisirišimas yra būtinas prie niveliacijos ilgio 30 km. ir daugiau. Prisirišimas prie kitų tepelių reikalaujamas tuomet, kuomet tam tikslui prisieitų niveliaciją padidinti nedaugiau 10 nuoš. Sąrašai statomų visų įstaigų reperių su planais ir brėžiniais pristatomi centraliniam biurui.

Generalinės niveliacijos pradžią turės paskubinti Pabaltės Geodezinė Komisija, sudalyta Helsinkio konferencijoje 1924 metais vykdymui trianguliacijos ir precizinės niveliacijos aplinkui Baltijos jūrą. Lietuva prisidėjo prie tos Komisijos ir todėl privalo per artimiausius metus suorganizuoti pirmos eilės trianguliaciją su kitais matavimais. Helsinkio konferencija išreiškė pageidavimą, kad Lietuva sujungtų Vokietiją ir Latviją precizine niveliacija taip Lauksargės ir Joniškio (per Šiaulius). Lauksime, kad nuo to ir prasidės Lietuvos generalinė niveliacija.

P.Butrimas, Precizinio niveliavimo vykdymas Lietuvoje (1931)

Kiekvienas trianguliacijos taškas ant žemės paviršiaus nustatomas 3 koordinatėmis: geografiniu ilgiu, pločiu ir aukščiu „altitude" nuo vidutinio jūros horizonto. Pirmos dvi koordinatės nustatomos astronomijos ir trianguliacijos darbais. Paskutinioji - absoliutis aukštis - gaunamas niveliravimo rezultate. Atsižvelgiant j tai, kokiu tikslumu norime gauti taškų aukščius, vartojame: barometrinį, trigonometrinį ir geometrinį niveliavimo būdus. Ieškant trečios koordinatės I ir II eilės trianguliacijos punkto, galime naudotis tiktai geometrinio niveliavimu, nes atstumai tarp punktų siekia 25-10 kilometrų. III eilės trianguliacijoje matuojame zenitinius atstumus, kitaip sakant, kampų vertikalinėje plokštumoje tarp zenito ir observuojamo punkto, žinant iš trianguliacijos horizontalinį atstumą ir refrakcijų dydį, galime tam tikrų formulių pagalba išskaičiuoti per- aukštėjimą ir galutinai nustatyti aukščius, jeigu pradinio taško aukštis yra duotas.

Bet kyla klausimas, kaip tiksliau perduoti aukščius I ir II eilės trianguliacijos punktams visoje teritorijoje?

Tam reikalui, kaip aukščiau jau buvo pasakyta, tarnauja geometrinis niveliavimas, turintis du išsišakojimu, kurie skiriasi tarp savęs neveliavimo tikslumu. Pirmas - paprastas geometrinis niveliavimas - plačiai vartojamas inžinerijos praktikoje. Antras precizinis niveliavimas, duodąs galimybės pernešti altitudę su aukštu tikslumu per šimtus kilometrų.

Todėl ir pas mus Lietuvoje, vykdant I eilės trianguliaciją, yra būtinas reikalas pagrindinį precizinės niveliacijos tinklą sudaryti arti trianguliacijos trikampių, kad gauti greičiau ir tiksliau altitudes. Tarp pagrindinių trianguliacijos taškų galime vykdyti niveliaciją mažesniu tikslumu ir pririšti jį prie precizinės niveliacijos sudarant suvestus poligonus, kad turėti patikrinimus.

Bet precizinė niveliacija reikalinga ne vien tik nurodytam tikslui. Ji dar reikalinga bendram suvienodinimui visų niveliacijos darbų, kuriuos atlieka kitos žinybos. Dažnai pasitaiko, kad tos niveliacijos neturi gerų fundamentalių reperių ir altitudės skaitomos ne nuo jūros horizonto. Aišku, kad toks darbas turi nedidelės reikšmės ir jo daviniai kitiems praktikos reikalams dažnai sunku pasinaudoti. Prie progos reikalinga pasakyti, kad kartojant precizinę niveliaciją tais pačiais punktais, per tam tikrą laikotarpį, galima sudaryti sau vaizdą apie žemės paviršiaus plutos judesius. Čia jau liečiamas grynai mokslo klausimas. Tokiais sumetimais vadovaudamasis Vyriausiojo štabo Karo Topografijos Skyrius pradėjo vykdyti precizini neveliavimą.

Visas didelio tikslumo niveliacijos punktų tinklas turi būti suprojektuotas taip, kad jis apimtų visą mūsų teritoriją ir sudarytų surištus poligonus, kurių niveliavimą būtinai reikalinga atlikti vienu nustatytu būdu. Precizinės niveliacijos eigai patogiausia parinkti geležinkeliai, plentai ir geri vieškeliai. Tomis susisiekimo linijomis galima rasti daug mūrinių statybos įrengimų, kuriuose tvirtai ir patogiai įstatomi markės ir reperiai, vietoje yra atitinkama techniško personalo priežiūra ir kad nuolydis šių susisiekimo linijų yra gana mažas, tai niveliaciją galima atlikti greičiau ir su pastoviu vizavimo spindulio ilgiu, kas ryškiai padidina niveliacijos rezultatų tikslumą. Kad padidinus pagrindinį punktų skaičių, vidury poligonų galima sudaryti niveliacijos ėjimus su mažesniu tikslumu. Einant tokia darbų schema, visa mūsų teritorija bus aprūpinta aukšto tikslumo niveliacijos punktais. Panaši Lietuvos niveliacija daroma jau ne pirmą kartą, šį klausimą plačiai aprašė prof. S. Kolupaila, (žiūr. „Matininkas". Sausio—kovo 1926 m. 1 nr.) Rusų Generalis štabas prieš karą padarė daug niveliacijos. Pastatė apie 100 markių, bet toks tinklas yra mums per retas ir iki šiam laikui labiausia dėl Didž. karo jų užsiliko tiktai keliolika.

Lietuvos niveliacijos schema

Lietuvos precizinės niveliacijos schema (1931)

Apskaičiavus visų niveliacijų ėjimo ilgį gauname, kad tos rūšies niveliacijos mūsų teritorijoje reikalinga padaryti 2051 klm. Kadangi vidutinio jūros horizonto, gerai užfiksuoto, mes ne­turime, tai pirmoje eilėje reikalinga niveliacijos ėjimais susirišti su Vokietija ir Latvija. Tokiu būdu patikrinus mūsų atliktą darbą ir kuo greičiausia duoti mūsų reperių altitudes. 1924 metais Pa- baltės Geodezinė Komisija sudaryta Helsinkio konferencijoje, nusistatė vykdyti trianguliaciją ir precizinę niveliaciją aplink Baltijos jūrą ir per mūsų teritoriją kaip tik turi eiti precizinės niveliacijos surišimas tarp Latvijos ir Vokietijos. Tą darbą mums reikalinga atlikti, kaip prisidėjusiems prie Geodezinės Komisijos. Surišimą numatoma padaryti geležinkelio linijomis: 1)ŠiauliaiTelšiai — Kretinga Klaipėda, 2) Šiauliai — Joniškis ir 3) plentu Šiauliai — Tauragė iki Stulgių. O nuo Stulgių link Vokietijos vokiečiai okupacijos metu precizinę niveliaciją padarė ir pastatydami visus reperius iki Šiaulių. Pirmųjų metų niveliacija ir turi eiti šiomis kryptimis 1930 metais Karo Topografijos Skyrius pavedė šio straipsnio autoriui pradėti precizinę niveliaciją nuo Telšių link Šiaulių.

Pradžioj, visoje šioje linijoje reikalinga buvo parinkus markių ir reperių vietas juos įmūryti. Skirtumas tarp markės ir reperio yra tas, kad markė skaitosi daug pastovesnė ir todėl jos pastatymas turi būti geresnis. Markė arba reperis susideda iš galvelės, išlie­tos iš keto ir geležinės štangos. Toks metalų parinkimas padarytas tam, kad sunkiau būtų numušti niveliacijos ženklo galvelę. Priešakinėje galvelės dalyje įlieta varinė plokštelė altitudei užrašyti. Kadangi markės ir reperiai apskriti ir tas apskritimas turi sferinį paviršių, tai už niveliacijos tašką paimtas ženklo pats aukščiausias taškas. Tokia markių forma turi dar ir tokį patogumą, kad prisirišimas prie jų daromas labai paprastai statant matuoklę ant niveliacijos taško. Karo Topografijos Skyriaus markė turi užrašą „KR. APS. MIN. Karo Topografijos Skyriaus 19.... m."; reperis turi tiktai Krašto Apsaugos Ministerijos įnicialus „K. A. M." Atstumas tarp markių linijoje Telšiai Šiauliai, paimtas vidutiniai — 6 klm. Atstumas tarp reperių nuo 1,5 iki 2 klm.

Markeris, reperis

Markės ir reperio fotografija (1931)

Reikalinga pasakyti, kad linijoje Telšiai — Šiauliai sunku atrasti tiltą, kuris neturėtų įbetonuoto precizinės niveliacijos ženklo. Bet vis tik pasitaikydavo iki 3—4 klm. tarpai be tiltų. Tokiose vietose reikėjo statyti specialius betoninius stulpelius (1,5 x 0,4 x 0,4), kurie iš žemės išsikišę 0,4 metro.

Stulpelis

Stulpelio fotografija

Reikalinga prisipažinti, kad panašios formos stulpai neduoda pilno pastovumo garantijos. Jie ryškiai išsiskiria laukuose ir pritraukia praeinančių asmenų akį, kurie jam gali padaryti ir sužalojimų. Dėl to gal geriau būtų panašius stulpelius visai paslėpti. Niveliacijos linijoje markių ir reperių pastatymo vieta aprašyta, prie pririšto gelžkelio kilometražo ir padarytos fotografijos nuotraukos, kad galima būtų, reikalui esant, atitinkamą nive­liacijos ženklą surasti.

Tokių niveliacijos ženklų 1930 m. viso pastatyta: markių 10, reperių 36.

reperis

Įmūryto reperio fotografija (1931)

Pats niveliavimas buvo atliekamas instrumentu „Zeiss III" pirmyn ir atgal tarp reperių prie vizavimo spindulio 50 metrų. Matuoklės buvo vartojamos taipogi Zeiss'o su invarine juostele 26 mm. pločio. Yra žinoma, kad invaras turi labai mažą išsiplėtimo koeficientą. Vartojant tokios matuoklės temperatūrinė pataisa yra nedidelė. Bet prie šio pliuso invaras turi ir savo neigiamą pusę jis staiga keičia savo ilgį nuo visokių sutrenkimų. Visą tą imant dėmesin, būtinai reikalinga dažnai daryti palyginimą precizinių matuoklių su normaliniu metru. Tam tikslui Karo Topografijos Skyrius išrašė iš Ženevos atitinkamą komparavimui liniuotę. 1930 metais precizinės niveliacijos padaryta 55 kilometrai, tarp Telšių ir Kužių, su paklaida vienam kilometrui + 0,48 mm. Reikia priminti, kad Hidrometrijos Biuras prof. S. Kolupailos vadovaujamas, taip pat padarė precizinę niveliaciją Nemuno krantų nuo Kauno iki Jurbarko. Nors 1930 metais precizinės niveliacijos ir nedaug padaryta, bet reikalinga tikėtis, kad ateityje šie darbai išsiplės ir eis greitesniu tempu.

Žemėtvarka ir melioracija 1931, (1).

P.Butrimas, Precizinės niveliacijos vykdymas Lietuvoje (1935, pradžia)

Techniška, melioracijos darbams vykdyti instrukcija (II-sis skyrius 44 §) reikalauja, kad pradinis projekto reperis būtų prijungtas prie krašto niveliavimo reperių. Toliau nurodoma, kad žinios apie tuos reperius yra gaunamos Vyr. štabo karo topografijos skyriuje.

Karo topografijos skyrius precizinę niveliaciją pradėjo 1930 metais (žr. „Žemėtvarka ir Melioracija" 1931 m. 1 Nr.). Tokiu būdu ji vykdoma jau 4-ti metai ir yra reikalas informuoti užinteresuotas įstaigas ir asmenis apie darbų būklę.

Galutinius niveliacijos duomenis galima gauti tik iš patikrintos ir suderintos medžiagos. Tas darbas reikalauja daug laiko, nes poligonai būna iki kelių šimtų km ilgio. Poligoną suvedus galima būti tikram, kad stambių klaidų niveliacijoje nėra. Galutinis niveliacijos surišimas daromas išniveliavus keletą poligonų ir tik išaiškinus jų nesąryšius. Geometrinės niveliacijos pririšimui, kur reikalingas tik iki 1 cm tikslumas, galima panaudoti ir nesurištų poligonų duomenis, nes surišimas dažniausiai liečia tik milimetrus.

Precizinės niveliacijos vykdymas plėtojosi sekančiai: 1931 metais ją vykdė vienas karininkas, bet kadangi, mūsų sąlygose, vienas niveliatorius per sezoną gali padaryti tik apie 100 km, tai 1932 metais tų darbų vykdyti buvo komandiruotas dar antras karininkas. Tuo būdu du metu dirbo dvi niveliacijos partijos ir viso šiuo metu yra išniveliuota 486 km pirmyn - atgal, arba 25% numatyto darbo.

Žemiau yra surašyti chronologiškoje tvarkoje išniveliuoti ruožai:

1930 m. išniveliuota Telšių Kužių ruožas, geležinkeliu.

1931 m. Kužių Šiaulių ruožas geležinkeliu. Šiaulių — Stulgių ruožas, plentu. Šiaulių — Meškuičių ruožas, plentu.

1932 m. Meškuičių Latvijos sienos ruožas, plentu. Telšių — Plungės 11 km ruožas, geležinkeliu. Plungės Kaltinėnų ruožas, vieškeliu. Stulgių — Skaudvilių ruožas, plentu.

1933 m. Plungės Telšių 17 km ruožas, plentu. Stulgių — Kaltinėnų ruožas, vieškeliu. Skaudvilės Lauksargės ruožas, plentu. Šiaulių Šeduvos ruožas, geležinkeliu. Kužių — Mažeikių Lūšės Latvijos sienos ruožas, geležinkeliu.

Šiuose niveliacijos ruožuose įbetonuota 256 markių ir reperių. (Ženklų aprašymą žr. „Žemėtvarka ir Melioracija" 1931 metų 1 Nr.). Reperiai pastatyti vienas nuo kito maždaug per 2 km.

Jei pažiūrėsime į patiektą čia schemą, tai pamatysime, kad mes jau turime vieną suvestą poligoną Žemaitijoje. Jo perimetras turi apie 250 km ilgio. Nuo šio poligono eina trys galutinai užbaigtos šakos: viena jų jungia mus su vokiečių precizine niveliacija (Klaipėdos kraštas, Lauksargės precizinės niveliacijos reperis Nr. 7874), antra ir trečia šaka prieina prie Latvijos sienos.

Čia kartu su Latvija turėsime suvestą poligoną. Tuo būdu Baltijos geodezinės komisijos mums duotas uždavinys sujungti niveliaciją Latviją su Vokietija jau įvykdytas. Ši niveliacija yra viena grandis didelės niveliacijos aplink Baltijos jūrą.

Precizinės niveliacijos schema
Precizinės niveliacijos schema (1935)

Suvestas Žemaitijos poligonas: Telšiai — Šiauliai — Stulgiai — Kaltinėnai — Plungė — Telšiai apima maždaug vidurį, mums skirtos atlikti savo teritorijoje Pabaltijo (trianguliacijos dalies. Naudojantis šios trianguliacijos duomenimis būtinai reikia turėti ir trianguliacijos punktų altitudes, kurias teks surasti vėliau, gal nuo 1934 metų, darant paaukštinto tikslumo geometrinę- niveliaciją.

Tokia yra Lietuvoje vykdomos precizinės niveliacijos tarptautinė reikšmė. Mūsų kraštui ji yra reikalinga, kad:

- aprūpinti įvairias nuotraukas dideliu skaičiumi punktų, kurių altitudės yra tiksliai žinomos

- ir suvienodinti visų žinybų niveliacijos darbus.

Antras punktas pas mus Lietuvoje yra ypač svarbus. Kitos- žinybos, užinteresuotos Karo topografijos skyriaus vykdoma precizine niveliacija turėtų prie jos prisidėti, tuo labiau, kad precizinės niveliacijos instrumentų Lietuvoje yra. Technikų tam darbui būtų galima paimti iš 1934 metais baigiančių Aukštesniąją kultūrtechnikų mokyklą geodezininkų. Ypatingai turi susirūpinti Žemės tvarkymo departamentas, kad precizinė niveliacija Lietuvoje būtų atlikta kiek galima greičiau. Prisidėjus Žemės tvarkymo departamentui su jau esamais Lietuvoje instrumentais, precizinę niveliaciją galima būtų atlikti per 3 metus.

Geodezijos praktikoje nustatyta, kad precizinės niveliacijos tikslumas, charakterizuojamas vieno kilometro klaidomis iš ėjimo pirmyn ir atgal. Niveliacijos duomenys duoda mums galimybės dvigubo niveliavimo surasti sistematinę ir atsitiktinąją klaidą. Sistematinė klaida įvyksta dėl instrumento ir matuoklių nuslūgimo. Ji pranyksta, jei niveliuojama pirmyn ir atgal. Baltijos geodezinė komisija reikalauja, kad sistematinė klaida nebūtų didesnė už 0,2 mm, o vidutinė atsitiktinoji — už ±0,5 mm vienam kilometrui. Reiškia, jei mes perėjome 100 kilometrų, tai paskutinė reperio altitudė gali turėti klaidą =±5 mm.

Dabar eisime prie techniškosios darbų pusės. Precizinę niveliaciją dirba instrumentu Zeiss III, pirmyn ir atgal tarp gretimųjų reperių. Vizavimo spindulys 50 m arba mažiau, jei to reikalauja reljefas. Niveliacijos matuoklės — Zeiss'o su invarine juostele 26 mm pločio. Vartojamas Zeiss'o stebėjimo metodas sujungia horizontalinį vizavimo spindulį su artimesniu, 1 mm storumo matuoklės brūkšniu, pagalba tam tikro instrumente prietaiso — Keilstricheinstelung. Visi observacijos duomenys įrašomi į niveliacijos žurnalą.

 

Niveliacijos ruožai

Klaidos

Ilgis

Sistematinė P A

Atsitikt.

km.

Telšiai — Kužiai ................

0,26

±0,45

55,4

Kužiai Bubiai .....................

0,07

±0,20

29,5

Bubiai Stulgai ................

— 0,16

± 0,29

56,5

Šiauliai — Meškuičiai ........

0,13

± 0,18

20,8

Meškuičiai — Latvijos siena

0,14

± 0,30

36,8

Telšiai Plungė ....................

— 0,12

±0,38

28,2

Plungė — Kaltinėnai ..........

— 0,05

±0,31

68,5

Stulgiai — Kaltinėnai .........

+ 0,19

± 0,34

18,8

Stulgiai — Lauksargė .........

0,03

±0,32

48,3

Šiauliai — Šeduva .............

0,03

± 0,31

38,0

KužiaiKuršėnaiPapilė

Mažeikiai—Lūšė—Latvijos siena

— 0,02

± 0,30

85,4

Viso

486,2

Nors darbuose buvo vartojamos niveliacijos matuoklės su varine juostele, kurios išsiplėtimo koeficientas visai mažas, bet, pradedant šiuos darbus Lietuvoje, buvo nusistatyta, kad palyginti matuokles su normaliu metru būtinai reikalinga, kadangi invaras staiga keičia savo ilgį nuo įvairių sutrenkimų. Tam reikalui Karo topografijos skyrius išrašė iš Šveicarijos invarinę liniuotę, vieno metro ilgio. Jos atestatas yra toks: Société Genevoise - Genève - Suisse. Type 0163 Nr. de série 708. Temperature d'etalonnage 18°C. Invar C 1386 = 0.0000012. Liniuotė turi dvi skales: viena padalinta iki 0.001 m, kita iki 0.0002 m. Atskaitymas daromas pro lūpą 0.00002 m tikslumu. Matuoklių palyginimas buvo daromas kiekvienais metais prieš ir po darbo. Tokių palyginimų yra iš trijų metų, bet ir jų užtenka, kad spręsti apie matuoklių ilgį. Matuoklių ilgis, galima sakyti, laikosi gana pastoviai ir skaičiuojant galima prileisti, kad 2 matuoklių ilgis yra vienodas. Matuoklių komparavimo duomenys prie 18°C yra tokie: (tęsinys toliau...)

 

P.Butrimas, Precizinės niveliacijos vykdymas Lietuvoje (1935, tęsinys)

komparavimo duomenys prie 18°C yra tokie:

Metai 1023 matuoklė 1030 matuoklė
4-58 62-116 4-58 62-116
1931 2700 mm 114 2700 mm 205 2700 mm 059 2700 mm 126
1932 2700 mm 219 2700 mm 225 2700 mm 132 2700 mm 207
1933 2700 mm 186 2700 mm 189 2700 mm 186 2700 mm 083
2700 mm 173 2700 mm 206 2700 mm 126 2700 mm 139
vidurkis 2700mm 161.vidutiniai 1 matuoklės metras = 1000mm 060±28µ. (µ.=0.001 milimetro = mikronas).

Iš matuoklių ilgio surasim, kam lygus vienas matuoklės metras, išreikštas normaliais matų vienetais. Tą jo reikšmę reikia įvesti į niveliacijos rezultatus. Toks matuoklės metro suradimas, padarytas su klaida ±28µ

Iš matuoklių palyginimo galima padaryti šių išvadų:

- matuoklės metras = 1000.060mm±28 µ.

- pataisos įvedimas į niveliacijos rezultatus dėl matuoklės ilgio yra reikalingas, nes vidutinis matuoklių metro ilgio suradimas padarytas su klaida ±0.28µ, o metras skiriasi 60 µ.

Kitų kraštų Zeiss'o matuoklių palyginimas iš dalies yra atspaustas „Zeitschrift für Vermessungswesen", 1929 m. Heft 7. Reikia pastebėti, kad firma Zeiss gamina labai tikslias precizines matuokles. Brūkšnio vidutinė klaida tėra 15—20µ, o kad turėti pilną vaizdą apie Zeiss'o matuokles, reikia komparavimą daryti tobuliausiais metodais.

Kita pataisa, kuri įeina į niveliaciją, yra temperatūros pataisa. Firma Zeiss parinko savo matuoklės invarą tiktai todėl, kad jo išsiplėtimo koeficientas yra labai mažas ir temperatūros pataisa gaunama taip pat maža. Karo topografijos skyrius priėmė, kad invarinių matuoklių išsiplėtimo koeficientas yra +0.0000012. Kitaip sakant, jei paimti vieną metrą invarinės juostelės ir temperatūrą pakelti 1°, tai juostelės ilgis pasikeis +0.0000012 metro, arba 1,2µ. Įvedimui į niveliaciją šios pataisos, kas 6 stotys, lauke, buvo matuojama temperatūra. Skaičiavimo patogumui pagal argumentus: 0.0000012 ir metrų skaičių, sustatyta pataisų lentelė. Reikia pasakyti, kad minėtos pataisos yra visai mažos ir gaunamos tiktai 5 ženkle, bet įvesti jas į niveliaciją reikia, nes altitudes manoma skaičiuoti iki 5 ženklų.

Dabar pereisime prie Žemaitijos poligono sujungimo: Telšiai - Šiauliai - Stulgiai - Kaltinėnai - Plungė - Telšiai, kad išaiškinti nesąryšį. Dėl kiekvieno tarpo pirmiausiai reikia išskaičiuoti ortometrijos pataisą, kuri gaunama dėl to, kad įvairių lygių paviršiai nėra vienas kitam lygiagretūs. Tokiu būdu įvairių taškų nuotoliai tarp dviejų lygių paviršių nėra vienodi, o iš to galima gauti įvairius niveliacijos rezultatus, tarp tų pačių lygių paviršių. Čia kyla klausimas, ką skaityti taškų aukščio skirtumu. Klausimo išsprendimui įvedama ortometrinė altitudė. Ji reiškia nuotolį normale tarp žemės paviršiaus taško ir pratęsto vandenyno paviršiaus. Reiškia, visi taškai, kurie randasi paviršiuje, lygiagrečiame vandenynui, turės vienodas altitudes ir atvirkščiai, taškai vieno lygio paviršiaus turės įvairius ortometrijos aukščius. Kad nuo observuotų lygių skirtumų pereiti prie ortometrijos altitudžių skirtumų, reikalinga pirmąsias pataisyti. Ortometrinės pataisos skaičiavimas gali būti atliktas analitiškai ir grafiškai. Grafiškas pataisų skaičiavimas vartojamas dėl patikrinimo. Analitiškai ortometrinės pataisos skaičiuojamos iš formulės...

Ortometrinės pataisos yra labai mažos, praktiškos reikšmės jos neturi, bet rišant precizinės niveliacijos poligonus, tenka priimti domėn. Suvestame Karo topografijos skyriaus poligone gaunamos tokios ortometrinės pataisos:

Telšiai - Šiauliai + 0.78 mm

Šiauliai - Stulgiai + 5.33 mm

Stulgiai - Kaltinėnai -0.98 mm

Kaltinėnai - Plungė -3.92 mm

Plungė - Telšiai -0.77 mm

Suvesto poligono pataisa -0.44 mm

Ortometrinės pataisos dydis priklauso nuo reljefo ir nuo niveliacijos krypties...Tokiu būdu pirmas Žemaitijos sujungtas niveliacijos poligonas 256,7 km ilgio turi nesąryšį +2.11 mm. Norėdamas gauti šio poligono reperių ir markių altitudes, Karo topografijos skyrius padarė niveliaciją nuo Stulgių iki Klaipėdos krašto plentu ir prijungė prie vokiečių reperio 7874 Nr., kurio altitudė yra 42,013 m.

1918 metais vokiečiai nuo 7874 reperio padarė 44 km niveliacijos plentu, Šiaulių link. Tam tikslui buvo pastatyta 30 niveliacijos reperių: 21 stulpeliuose ir 9 sienose. Savo matavimų duomenis vokiečiai atidavė Lietuvai, dėl to šioje linijoje mes turėjome savo darbų patikrinimą. Gautų duomenų palyginimas parodė, kad 10 stulpelių neišlaikė pastovios padėties, gali būt dėl stulpelių negilaus įbetonavimo žemėje, būtent 0,6 m. Šaltis pilnai galėjo juos kilnoti. Didžiausią skirtumą tarp vokiečių ir mūsų altitudžių duoda reperis 9005 Nr. - 3 cm. Vidutiniškas visos eigos skirtumas tėra apie 1 cm. Tauragėje ir Skaudvilėje vokiečiai įmūrijo į namų sienas 9 reperius, iš kurių 2 nesurasti. Palyginimui žemiau duodami vokiečių ir mūsų niveliacijos lygių skirtumai tarp sieninių reperių Tauragėje ir Skaudvilėje.

+0,9321 m. +0,9315 m.
+4,9783 m. +4,9780 m.
+2,0825 m. +2,0810 m.
+1,1119 m. +1,1124 m.

Dabar iš dalies jau galima patenkinti melioracijos darbams vykdyti techniškos instrukcijos reikalavimus: pradinį projekto reperį prijungti prie krašto niveliacijos. Karo topografijos skyrius, skaičiuoja Žemaitijos poligono reperių altitudes iki centimetro ...

Žemėtvarka ir Melioracija 1935

Lietuvos niveliacija 1944

Lietuvos niveliacija ir sujungimas su Vokietijos bei Latvijos niveliacijos grandinėlis. Planheft Osteuropa Baltischer raum 1944.

Lietuvos Niveliacija 1944

S.Kolupaila Kauno niveliacijų reperiai. Technika 1925 m.

Nėra reikalo aiškinti niveliacijos pastovių tašku — reperių — svarbios reikšmės visų specialybių technikams ir tyrinėtojams: netolimoje ateityje būtinai prieisime prie „generalinės" krašto niveliacijos.

Kol Lietuva neturi savo niveliacijų tinklo, mes esame priversti ieškoti senų laikų niveliacijų liekanų ir naudotis jų altitudėmis (aukščiais viršum jūros horizonto).

Dabartiniu metu, niveliuojant upes, gelžkelius, plentus, sutinkama ne­maža nesusipratimų dėl tų reperių altitudžių, nes niveliacijos paprastai tarp savęs nesuderintos.

Šiame straipsnyje noriu išaiškinti skirtumus tarp esamų Kauno miesto ribose senų niveliacijų reperių. Pradžioje trumpai priminsiu tų niveliacijų istoriją.

1. Seniausios niveliacijos.

Seniausieji atlikti Lietuvos teritorijoje niveliacijos darbai —tai Nemuno 1804-5 metų tarp Kauno ir Gardino Eytelweino - Narbuto komisijos niveliacija. Tarp 1829 ir 1844 metų buvo vedamas plentas iš Daugpilio į Varšuvą pro Kauną; be abejo, tada buvo atliekama niveliacija.

1857—59 metais Nemunas buvo niveliuojamas nuo Ožės žiočių (že­miau Gardino) iki Vokiečių sienos.

Apie 1860 metus buvo daromi gelžkelių Petrapilis—Vilnius—Varšuva ir Lentvaris—Virbalis tyrinėjimai.

Tų niveliacijų rezultatai mums neprieinami, ir reperių, matyti, jokių neliko. Vis tik kai kurias altitudes galima sutikti specialėje literatūroje.

Pirmame Rusijos aukštumų kataloge gen. A.Tillo duotas aukštis Kauno gelžkelio stoties 15,8 sieksnių = 33,7 mtr.; altitudė taikinta žemės paviršiui stoties aikštelėje (pylymo viršūnei), kas gali būti į 0,3 — 0,6 mtr.

žemiau bėgio viršaus Gelžkelių profilių atlase A. Tillo toji altitudė nuro­dyta 15,82 sieksnių 33,75 mtr.

Kituose to autoriaus profilių atlasuose duotos taip pat Kauno altitu­dės, pav, 111 (plentų profiliai, 1882 m.) ir IV (upių ir kanalų profiliai, 1882 m.), bet jos labai netikslios ir neaiškios. Atlasų paaiškinimuose nu­rodyta tų profilių pataisymui pagrindinė altitudė — Nemuno horizontas („pa­prastas") ties Kaunu, kurio aukštis priimtas 14 sieksnių = 29,8 mtr. Mūsų dabartinėmis žiniomis vidutinis Nemuno horizontas Kaune yra arti 21,8 mtr., reiškia, 8 mtr. žemiau.


Л.И.Циmбалeнко. Указатель внутренних водных путей, исследованных б. Ми­нистерством Путей Сообщения в 1874 — 1916 гг. Том II. Бассейн Балтийского моря. Петроград, 1918, pusi. 117.

S.Kolupaila. Iš Lietuvos upių tyrinėjimo istorijos. "Kosmos" 1924 m. I sąs. 58 pusl.

А. Тилло. Материалы по гипсометрии Европейской России Свод нивелпировок железных дорог и каталог высот над уровнем моря железнодорожных станций. С. Пе­тербург, 1884, pusi. 87.

Visur priimta: 1 sieksnis = 2,13360 mtr.

2. Rusijos Generalinio Štabo niveliacija.

Bendrą Rusijos niveliacijų tinklą sudarė Generalinio Štabo Topo­grafinis skyrius: jo geodezistai praėjo su preciziniu (aukšto tikslumo) ni­veliavimu daug tūkstančių kilometrų, dažniausiai gelžkelių linijomis.

Lietuvos teritorijoje topografinio skyriaus niveliacija atlikta 1872 — 1892 metais; pro Kauną eitą 1888 metais.

Rusijos Gen. Štabo niveliacijos surištos su Baltijos ir Juodąja jūromis ir su užsienių niveliacijomis, tarp kita ko per Palangą su Nimerzatu ir per Virbalį su Eitkūnais. Sujungimas Eitkūnuose davė šių rezultatų:

Reperiai

Vokiečių altitudė, metrais

Rusų altitudė sieksniais

Rusų altitudė metrais

skirtumas metrais

7945

57,169

26,765

57,106

+0,063

7944

62,925

29,464

62,864

+0,061

Rusijos niveliacijų tinklas suskaičiuotas ištisai 1894 metais pulkininko "Rilkės, privestas prie vidutinio Baltijos ir Juodosios jūrų horizonto ir pa­skelbtas altitudžių sąrašo pavidale, vadinamo "Rilkės katalogu".

Po 1894 metų Rusijoje atlikta daug naujų niveliacijų, bet naujas ka­talogas nebuvo sudarytas. Lietuvoje buvo iš naujo suniveliuota linija Daug­pilis—Baltstogė; pro Kauną naujos niveliacijos nebuvo.

Ал. Тилло. Опыт свода низеллировок Российской Империи (Материалы для гипсометрии России). Отдел II. Продольные профили построенных железнодорожных линий С. Петербург, 1881, pusl. 4.

Оглавление к атласу продольных профилей свода нивеллировок Российской Империи, С. Петербург, 1883, pusl. 7.

Vokiečių altitudė paimta iš: Die Nivellementsergebnisse der Trigonometrischen Abteilung der Königl. Preussischen Landesaufnahme, Heft. I. Provinz Ostpreussen. Berlin, 1885, pusl. 38. Rusų altitudė — iš „R i I kės k a lalogo" (žiūr. žemiau).

С. Д. Рыльке. Каталог высот русской нивеллирной сети с 1871 по 1893 год. С. Петербург, 1894.

Sudarant naują Rusijos aukštumų katalogą Rilkės altitudės turėtų pa­sikeisti, ypač turint galvoje nepakankamą senų niveliacijų tikslumą (vidutinė kvadratinė klaida =+- 2,2 mm. vienam kilometrui, tuo tarpu dabar iš precizi­nių niveliacijų reikalaujama 0,5 — 1 mm. kilometrui). Pavyzdžiui, Lentvario stoties Gen. Št. markės Nr. 118 altitudė duota Rilkės kataloge 77,3943 sieksnių, iš niveliacijos 1899 metų tarp Gardino ir Lentvario (einant nuo Gardino markės altitudės) ji gauta 77,3832 sieksnių o niveliacijos 1903 milų tarp Vilniaus ir Lentvario gauta 77,3918 sieksnių. Neturint kitų tikslesnių niveliacijų, priimsime Generalinio Štabo repe­rius pagrindinius, kad ir su laikinosiomis altitudėmis. Tų niveliacijų pėdsakai gelžkelio stočių ir vandentiekio bokštų sienose pastatytos apskritos spižinės markės su reljefiniu užrašu: Нивеллировка Гл. Шт., pastatymo metai ir kartais eilinis numeris. Lietuvoje tokių markių buvo apie 100, bet per karą sunaikinta daug gelžkelio namų, kartu sit markėmis. Likusių keliolika (Jonavoje, Žeimyje, Gaižūnuose, Kaune, Virba­lyje ir kt.) yra mums nepaprastai brangios ir ateityje liks pagrindinėmis.

Kauno gelžkelio stoties rūmai laimingai nebuvo paliesti karo; jų sienoje, iš perono pusės, greta durų II klasės salės kukliai pasislėpė Genera­linio Štabo markė su pažymėjimu 1888 melų.

Rilkės kataloge altitudė Kauno markės duota 16,910 sieksnių - 36,079 mtr. Tą altitudę reikia suprasti viršum vidutinio Baltijos-Juodosios jūros horizonto; ji pritaikinta markės centrui (duobelei).Visus tolimesnius palyginimus darysime su šia altitude.

3. Gelžkelių niveliacija

Gausingos hipsometrinės medžiagos teikia gelžkelių profiliai, ypač naujai sustatyti eksploatuojamiems gelžkeliams, kurie daug tiksliau duoda altitudes, negu projekto linija, pravesta prieš statant gelžkelį. Projekto linijos altitudės duodamos gelžkelio pylimo viršui (pylimo briauna -„brovka"); nauji profiliai, eksploatacijai sustatomi, dažniausiai turi altitudės antpylio viršaus arba pabėgių, t. y. j 0,30—0,60 mtr. aukščiau.

Einančiam pro Kauną gelžkeliui toksai profilis buvo išleistas litogra­fijos būdu 1904 metais; ten duotos linijos Petrapilis—Varšuva ir Lentvaris Virbalis.

Be gelžkelio altitudžių, šiame profilyje pažymėta visa eilė reperių, tame skaičiuje labai daug Gen. Št. markių. Kaip matyti žemiau įdėtos lentelės palyginimo, niveliacija pradėta nuo Petrapilio, kur nėra skirtumo tarp Rilkės ir profilio altitudžių; toliau tas skirtumas auga ir Kaišiadorių- Virbalio ruože. G. Št. markių altitudės žemesnės už Rilkės į 0,135—0,138 sieksnių arba vidutiniškai j 0,29 mtr.


Сокращенный продольный профиль пути С. П. Б. Варшавской ж. Д:, 1904. r.'dau Gelžkelių Valdybos Kelio Tarnyboje pas inž. J. V. Kiškiną.

Ю. M. Шокальский. Матерьялы по гипсометрии России. Свод нивеллиро- вок железных дорог Европейской России и каталог высот над уровнем моря железно­дорожных станций. Выпуск первый. Петроград, 1917.


Kauno reperiai

Kauno stotyje skirtumas tarp Rilkės katalogo ir gelžkelio profilio yra 0,135 sieksnių — 0,288 mtr. Norint suderinti su Rilkės altitudėmis gelžkelio profilį reikia pakelti j 0,288 mtr.

Prie Kauno randame profilyje pažymėtus, be G. Št. markės, šiuos reperius:

Rep. Nr. 272, prie tunelio rytų galo . . . 17,816 sieksnių.

Rep. Nr. 273, Kauno stotyje................ 16,329

Tiksli tų reperių vieta ir jų išorinis pavidalas mums nežinomi. Kauno stoties altitudė nurodyta profilyje 16,100 sieksnių; pritaikinus ją prie Rilkės katalogo aukščių gausime:

16,100 + 0,135 =16,235 sieksnių = 34,64 mtr.; ši altitudė taikinta pabėgių aukščiui; ji beveik į 1 mtr. aukštesnė, kaip nuro­dyta Tillo kataloge (33,75 mtr.)

Bendras suderinimas gelžkelių profilių buvo Rusijoje atliekamas atskiro biuro, prof. gen. J.Šokalskio vedamo. Tam tikslui buvo rišami gelž­kelių profiliai jų susidūrimuose, buvo matuojami peraukštėjimai patikimų repe­rių viršum stočių aikštelės (pabėgių) ir surandamos pataisos atskiriems ruožams.

To darbo rezultatas — išleistas 1917 metais gelžkelių stočių altitudžių katalogas, kuriame nurodyta Kauno stoties altitudė 16,4 sieksnio = 34,99 mtr.; G. Št. markės peraukštėjimas viršum gelžkelio profilio (pabėgio) priimtas 0,5 sieksnio = 1,07 mtr., tuo tarpu iš profilio šis skirtumas lygus 0,675 sieksnių = 1,44 mtr. Dabartiniu metu, kaip žemiau bus įrodyta, tas skirtu­mas yra 1,50 mtr. Todėl Kauno stočiai Šokalškio katalogo altitudė duota kiek klaidingai.

S.Kolupaila Kauno niveliacijų reperiai. Technika 1925 m. (tęsinys 2 d.)

4. Nemuno 1893—1897 metų tyrinėjimai.

Prie bendrų Nemuno tyrinėjimų, atliktų nuo 1893 iki 1897 metų vad. aprašymo partijos („Неманская описная партия"), inž V. N- Cholševnikovo vedamos, buvo pastatyta visa eilė reperių — įsukamų į žemę geležinių vamzdžių su dangtimi viršuje. Tu reperių niveliacija su­rišta su G. Št. markėmis ir kitais reperiais. Cholševnikovo niveliacijos altitudės skaičiuotos, pradedant nuo G. Št. markės gelžkelio stotyje Neman (tarp Lydos ir Baranovičių); jos alti­tudė buvo priimta 60,814 sieksnių, tuo tarpu Rilkės katalogas nurodo 60,956 sieksnių. Gan žymūs skirtumai matomi ir tolimesniuose niveliacijos pririšimuose prie kitų reperių, kaip tas aišku iš šios lentelės:

Kaunas

Cholševnikovo partijos tyrinėjimo medžiaga nespausdinta, todėl mums nepriei­nama; išspausdintas vien trumpas Nemuno aprašymas (B.H. Xonшeвников. Неман. Описание гидрографическое и навигационно-статистическое. Кострома, 1902). Medžiaga lentelei paimta iš hidrometrinių observacijų rinkinio: Сведения об уровне воды на внутренних водных путях России по наблюдениям на водомерных постах с 1891 по 1900 год. Том IV. Б

Tokių būdu, sprendžiant iš Kauno G. Št. markės altitudės, Cholševnikovo altitudės mažesnės už Rilkės į 0,569 mtr.

Be G. Št. markės mums žinoma Cholševnikovo altitudė Kauno vandens matavimo stoties. Toji stotis, įsteigta 1877. I. 1 prie pontoninio tilto per Nemuną, ties Vytauto bažnyčia, susideda iš medinės matuoklės prie granitinės krantinės ir dviejų puolių įsukto geležinio, vadina­mo Nr. 1, ir ąžuolinio — Nr. O. Cholševnikovo nurodytos altitudės:

- ąžuolinio puolio Nr. O: 9,47 sieksnių=20,205 mtr.

- geležinio puolio Nr. 1 : 10,260 sieksnių =21,891 mtr.

Kokie ir kur buvo kiti Cholševnikovo reperiai, mums nieko nežinoma. Be jų Nemuno krantuose buvo keletas geležinių reperių, pasta­tytų prie žemsėmių darbų, bet dabar jie nerasti.

5. Kauno miesto niveliacija.

Kauno Miesto Valdyba, sumanius įrengti Kaune vandentiekį ir kanalizaciją, pavedė reikalingus projektui tyrinėjimus atlikti biurui inž. W.H.Lindley'o iš Frankfurto ant Maino. Lindley'o 1912—13 metais atlikta Kaune precizinė niveliacija; jos tinklą sudarė ėjimai kai kuriomis miesto gatvėmis, Mickevičiaus slėniu, Vytauto kalnu ir palia Nerį. Nive­liacijos lauko žurnalų kopijas turi Kauno Miesto Valdyba; iš jų galima spręsti, jog darbo tikslumas buvo gana aukštas, nors nebuvo įvedama pa­taisų už matuoklių ilgį, už lygio nehorizontalumą ir tt., kas reikalaujama aukšto tikslumo niveliacijų. Atskiruose poligonuose gauti visai nedideli nesąryšiai, kurie išdėstyti mažiausiųjų kvadratų būdu; todėl rezultatai gauti palyginant labai geri. Kauno miesto niveliacijos pėdsakai—apie 80 nedidelių špižinių markių su eiliniais numeriais, įmūrytų į namų cokolius' arba į atskiras granitines tumbas (už miesto). Lindley'o niveliacija pririšta prie G. Št. markės Kauno gelžkelio stotyje ir nuo jos skaitomos visos altitudės. Tiktai tos pagrindinės markės altitudė paimta ne iš Rilkės katalogo, o iš gelžkelio profilio (žiūr. § 3), būtent: 16,775 sieksnių = 35,791 mtr. Del tos priežasties visa niveliacija nuleista žemyn į 0,288 mtr. Norint suderinti su rusų niveliacijų hori­zontu Kauno miesto niveliacijos markių altitudės turi būti padidintos į 0,288 mtr.

Kauno niveliacija
Niveliacija
Kauno niveliacija

Be duotųjų sąraše markių, viename miesto plane Kauno miesto Valdy­boje pažymėtos altitudės 7 markių Šančiuose, bet nenurodyta, kaip tos markės atrodo ir kokia niveliacija jos surištos. Paduodu ir sąrašą.

Čiurlionies g-vės ir Juozapavičiaus prospekto kampas 27,844; Juozapavičiaus pospektas-30,677; 29,590; 29,782; 31,018; Žemutiniai Šančiai prie Nemuno 21,639. Prie Lindley'o markių pririšamos naujos miesto niveliacijos. Jos dažnai naudojamos kitų įstaigų niveliacijoms, pav. Plentų ir Vandens Kelių Valdybos atliktoms 1923 metais plentų niveliacijoms.

6. Vokiečių niveliacijos.

Karo okupacijos metu vokiečių buvo pradėta Lietuvoje trianguliacija, nuotraukos ir niveliacijos. Prūsijos Matavimo [staiga (Preussische Landesaufnahtne) pradėjo vesti precizinę niveliaciją iš Lauksargės per Šiaulius į Rygą. Nive­liacijos atlikta tiktai 30 km., o markės buvo išstatytos kas 2 km. prie plento tarp Pažerūnų ir Joniškio, larpe kitų Šiaulių bažnyčioje; tų markių daug sunaikino per savo tamsumą vietos gyventojai. Be to, 1916 metais atlikta gelžkelio Virbalis-Vilnius niveliacija. Pasta­tyta daug markių (varžtų su apskrita galva, be numerių bei kilų užrašų, kartais bėgvinių) prie tiltų, gelžkelio stočių, kelio sargybos namelių ir t.t. Niveliuota vidaus, viziruojant po 50 mtr.; darbas atliktas du kartu. Altitudės skaičiuotos nuo vokiečių horizonto „Normal-Null", t. y. vidutinio Vokiečių jūros prie Amsterdamo aukščio. Virbalio stotyje Vokiečių niveliacija surišta su Rusų G. Št. marke, ku­rios centro altitudė gauta 62,305 mtr. (tas skaičius parašytas ant sienos); tuo tarpu Rilkės kataloge markės altitudė nurodyta 29,164 sieksnių = 62,223 mtr., į 0,082 mtr. žemiau. Tas skirtumas ne visai atatinka senam sujungi­mui rusų niveliacijų tarp Virbalio ir Eitkūnų (0,062 mtr., žiūr. § 2); matyti, vokiečiai sujungė savo niveliaciją su gelžkelio reperiais Eitkūnuose. Niveliacijos rezultatų sąrašą radau pas p. D. Kairį, Ž. O. Ministe­rijos Melioracijos skyriuje. Sąraše duotos 73 markių altitudės tarp Virbalio ir Praveniškių. Kauno Kelio Ruožas turi vokiečių sustatytą gelžkelio profilį, kuriame nurodytos altitudės pačių markių iki Kaišiadorių imtinai.Arti Kauno yra šie reperiai (Kauno gelžk. stotis 829,517 km. nuo- Berlyno, 87,269 km. nuo vokiečių sienos):

Nr.

sąraše

Km. nuo Berlyno

Km. nuo Virbalio (sienos)

Vieta

Mtr. viršum N. N

58

826,754

84,506

Markė prie kelio sargybos namelio

34,906

59

829,018

86,770

„ „ geležiniotiltoperNemuną

33,070

60

830,400

88,152

„ tunelio vakarų galo

36,746

61

831,700

89,452

rytų

38,684

62

833,550

91,302

„ . namo iš kairiojo šono

46,433

Vokiečių pagamintame gelžkelio profilyje Kauno gelžk. stoties bėgio viršaus altitudė duota 34,60 mtr. Skaitant bėgio aukštį 140 mm. gausime stoties aikštelės altitudę 34,46 mtr. Dar turime ne labai tikrų žinių apie vokiečių vestą išilgai Nemuno niveliaciją. Nuolatinių reperių neliko, nes buvo statomos laikinosios markės, įsukamos į medžius ir namų sienas; jas žmonės po karo ištraukė. Niveliacijos rezultatai rasti nepavyko: vokiečių valdžios įstaigos neno­romis tokias žinias Lietuvai teikia. To darbo vienintelis pėdsakas gali būti altitudė matuoklės, pastatytos nuo 1916 metų pradžios prie Aleksoto tilto vandens horizontui matuoti; sulig ja vesti užrašai iki 1919 metų.Viename atsitiktinai likusiame nuo vokiečių brėžinyje tos matuoklės nulio altitudė nurodyta 21,06 mtr. Jų vėlesnėje medžiagoje ta pati altitudė duodama 21,14 mtr. Galimas dalykas, jog viena tų altitudžių gauta iš spėjamos Nemuno niveliacijos.

7. Nemuno Tyrinėjimo Partijos 1922-25 metų niveliacija.

Lietuvos Respublikos Plentų ir Vandens Kelių Valdyba pradėjo nuo 1922 metų Nemuno tyrinėjimus. Sudarytos tam tikslui parti­jos, inž. A. Snarskio vedamos, iki 1925 metų atlikta Nemuno nuotrauka ir niveliacija nuo Petrašiūnų kaimo (aukščiau Kauno) iki Smalininkų, Klai­pėdos krašte. Tos partijos niveliacija vedama ne precizinė, bet gana tiksliai. Matuok­lės nelyginamos kontroliniu matu ir prie darbo laikomos ant kuolelių be lygio. Reperiai statomi geležiniai (seni bėgiai arba dvitaurinės sijos), 1,0— 1,5 mtr. gilume ir užbetonuojami.

S.Kolupaila Kauno niveliacijų reperiai. Technika 1925 m. (tęsinys 3 d.)

 

Numerių ir kitų pažymėjimų nedaroma; altidudė taikinama sijos viršui. Niveliacijos pradžia priimtas Kauno vandens matavimo stoties geleži­nis puolis Nr. 1 ir jo altitudė sulig Cholševnikovu (žiūr. § 4): 10,26 sieksnių=21,891 mtr. Surišus su Lindley'o niveliacijos markėmis, Nemuno tyrinė­jimo partija rado skirtumą 0,370 mtr. (Lindley'o altitudės aukštesnės). Palyginant su Gen. Štabo altitude, Nemuno tyrinėjimo partijos altitudės yra mažesnės į 0,370 + 0,288 =0,658 mtr. Kauno miesto ribose N. t. partijos niveliacija suderinta su Lind­ley'o altitudėmis, laikant jas absoliučiai tiksliomis ir pastoviomis. Nemuno tyrinėjimo partijos niveliacija surišta su kitais reperiais; gautos altitudės čia paduodamos, o greta pritaikintos prie G. St. markės, pridedant 0,658 mtr., ir palyginimo tikslams kitų niveliacijų altitudės.

Kauno niveliacija

Kaip matome, skirtumas tarp N. t. partijos ir Cholševnikovo niveliacijų nuo Kauno iki Seredžiaus sudarė —0,014 mtr., tarp Seredžiaus ir Smalininkų +0,049 mtr. Nesąryšis tarp vokiečių markių Kaune ir Smalinin­kuose: (13.700 - 13.544) — (33.070 — 33.091) = + 0,177 mtr. Aukščiau (§ 4) nurodytas skirtumas tarp niveliacijos Cholševni­kovo ir G. Št. 0,569 mtr. virto pas Nemuno tyrinėjimo partiją 0,658 mtr. Šio priežastys ištirtos § 11. Arti Kauno ir pačiame mieste yra eilė N. t. p. reperių; jų sąrašą su -altitudėmis gautomis ir pataisytomis ( + 0,658 mtr.) čia paduodu. Reperių numeracija eina nuo Kauno vandens matavimo stoties; aukštyn pažymėta raide a, žemyn—ž; reperiai Neries magistralės paženklinti raide V. Visi reperiai pastatyti dešiniajame Nemuno krante (ir kairiajame Neries krante). Vandens matavimo stoties Smalininkuose viršutinės markės altitudė pažymėta ant -aliuminijinės lentelės pačioje stotyje 13,716 mtr. (iš niveliacijos 1893 metų). Naujai surišta -stotis 1914 m. prie atliktos išilgai Nemuno (Prūsijoje) niveliacijos; gauta altitudė 13,700 mtr. Žiūr. Höhen über N. N. von Festpunkten und Pegeln in Ostpreussen. XIX Heft. Berlin, 1922, pusi. 1.

Kauno niveliacija

Neries magistralės niveliacija surišta su Nemuno magistrale einant palia VII ir VI fortus. Pradedant nuo reperio Nr. 23a Petrašiūnų kaime, gautos tokios surišimo magistralės taškų altitudės:

Nr.

Altitudė

Atstumai, km.

23a

29,074

0,69

4

65,855

0,487

3

67,140

3,048

2

77,574

1

62,083

1,888

6V

27,548

0,262

Nerį niveliuojant, reperio Nr. 6V altitudė gauta 27,608 mtr., skirtinga į 0,060 mtr. Tokiu būdu, niveliacija poligono aplinkui Kauną, 24,88 km. ilgyje, davė nesąryšį 60 mm„ arbarh5 mm. vienam kilometrui. Be abejo, žymią dalį skirtumo reikia taikinti pačiam surišimo ėjimui aplinkui Kauną, per kalnus ir daubas, kuriame, matyti, mažiau buvo reikalaujama tikslumo. Magistralės išilgai Nemuno niveliacija atlikta daug tiksliau, kas galima matyti .žemiau, § 11.

8. Plentų niveliacijos.

1923 metais Plentų ir Vandens Kelių Valdybos plentų skyrius darė naują plentų ilgio matavimą, norėdamas paskirstyti j kilometrus, ir sąryšyje su tuo išilginę niveliaciją. Darbas buvo vedamas technikų-praktikantų, pri­žiūrint inž. Z. Bačeliui. Ilgio matavimas pradėtas nuo Kauno miesto rotušės. Niveliacija buvo surišama su Lindley'o markėmis miesto pakraščiuose; markių altitudės paimtos sulig L i n d 1 e y'u, todėl norint suderinti su G. Št. altitude profiliai turi būti pakelti i 0,288 mtr. Niveliacija buvo daroma neaukšto tikslumo, vieną kartą; matuoklė statoma ant plento, be kuolelių; viziravimo ilgis svyravo tarp 20 ir 2C0 metrų. Reperių jokių statoma nebuvo. Niveliacijoje galimos klaidos, todėl prisirišant prie plento profilių reikia didelio atsargumo.

Niveliacija atlikta atskirų partijų:

1) Kaunas—Ukmergė — Ežerėnai,

2) Kaunas — Rumšiškės — Alytus — Balbieriškis — Prienai,

3) Kaunas—Mariampolė — Kalvarija, Mariampolė — Virbalis ir GarliavaPrienai.

Niveliacijų tikslumo charakteristikai duodu tokius palyginimus.

Techniko P. Sklėriaus partija pradėjo darbą nuo Lindley'o markės Nr. 115 ((28,369 mtr.) ir Mauručių stotyje surišo G. Št. ir vokiečių markės prie mūrinio sandėlio. G. Št. markės altitudė gauta 94,335 mtr. (su pataisa 0,288 mtr.=94,627 mtr.). Rilkės kataloge duota 44,287 sieksnių= 94,491 mtr., t. y. į 0,136 mtr. mažiau Vokiečių markės altitudė gauta 93,883 mtr. (pataisyta = 94,171 mtr.), o vokiečių duota 93,915 mtr., t. y. j 0,256 mtr. žemiau. Peraukštėjimas tarp tų dviejų markių gautas 94,335—93,883 = 0,452 mtr. Patikrinęs šį peraukštėjimą 1925 metais, (žiūr. § 11) radau 0,440-, mtr. Klaidos į 0,012 intr. priežastį matau tame, kad G. Št. markės pririštas 1923 m. ne centras, bet ratelio aplinkui centro viršus (į 1,3 cm. aukščiau). Todėl gautąją G. Št. markės altitudę reikia laikyti 94,335 — 0,012=94,323 mtr. su pataisa + 0,288 mtr. = 94,611 mtr. Tokiu būdu niveliacijos nesąryšis tarp Kauno ir Mauručių (17 km.) sudarė +-0,120 mtr. Ta pati partija per Mariampolę atliko niveliaciją iki Virbaliui ir suriša su G. Št. marke. Jos altitudė gauta 62,120 mtr. (pataisyta+ 0,288 mtr. = 62,408 mtr); sulig Rilke 62,223 mtr., t. y. į 0,185 mtr. mažiau. Nesąryšis- niveliacijų tarp Mauručių ir Virbalio sudaro +0,065 mtr., o tarp Kauno ir Virbalio +0.185 mtr. Techniko J. Geičio partija pradėjo darbą nuo Lindley'o markė Nr. 11 (32,108 mtr.) ir Alytuje laikinam reperiui ant namo cokolio gavo- altitudę 87,064 mtr. (su pataisa +0,288 mtr.=87,352 mtr.). Tas reperis 1924 metais surištas su Alytaus vand. mat. stotimi; gauta altitudė 88,398 mtr. t.y. į 1,046 mtr. skirtinga. 1924 metais plentų skyrius atliko niveliaciją Kauno apylinkių plėntų„ pririštą prie Lindley'o markių su Lindley'o altitudėmis.

S.Kolupaila Kauno niveliacijų reperiai. Technika 1925 m. (tęsinys 4 d.)

9. 1924 metų gelžkelio niveliacija.

 

Kauno Kelio Ruožas 1924 metais darė matavimą gelžkelio Vir­balis— Vievis naujam kilometriniam paskirstymui (nuo Vokiečių sienos) ir naują išilginio profilio niveliaciją.

Niveliacija buvo vedama mažo tikslumo; viziravimo ilgis siekė 200 mtr., matuoklės laikomos ant pabėgių.

Pradinė niveliacijos altitudė paimta nuo Virbalio G. Št markės, kurios altitudė, parašyta ant sienos (vokiečių, žiūr. § 6) priimta 62,305 mtr. Kiti reperiai, tame skaičiuje ir Kaune, pririšti prie niveliacijos nebuvo; naujų reperių taip pat nebuvo statoma.

Sustatytame gelžkelio išilginiame profilyje duotos gelžkelio antpylio (pabėgių) altitudės. Kauno stoties altitudė nurodyta 33,19 mtr., t. y. į 1,45 mtr. žemiau, palyginant su duotąją § 3 (34, 64 mtr.).

Norint ištirti gelžkelio profilių tikslumą įdomu palyginti kai kurių stočių tiltų ir t. t. altitudes. Tam tikslui sekančioje lentelėje surinktos žinios iš:

1) Tillo 1881 metų gelžkelių profilių albumo,

2) spausdinto 1904 m. profilio, pataisyto, remiantis § 3, prie G. Št. horizonto (pataisos nuo +0,135 iki +0,138 sieksnių),

3) Šokalskio katalogo,

4) 1917 m. profilio (šviesraščio), pataisyto į 0,14 mtr. pritaikinimui prie antpylio (profilyje duotos bėgio altitudės) ir 1924 m. profilio.


Geležinkelių profilių Kaunas- Vievis palyginimas


Geležinkelio profilių Kaunas Vievis palyginimas

 

Turint galvoje, jog gelžkelio profilis su laiku kiek pasikeičia, jame negalima garantuoti centimetrų. Palyginant profilių skirtumus, gauname išvadą 1924 metų profilio nenaudai: lame profilyje yra klaidų iki 2 metrų! Skirtumai kiek priklauso ir nuo altitudžių pagrindo nevienodumo, bet ši klaida bus nedaugiau, kaip 10 cm. Keista, kad 1917 ir 1924 m. niveliacijos, skai­tomos nuo tos pačios markės, jau Virbalyje skiriasi į 0,12 mtr.

Lentelė, tokiu būdu, rodo j žemą 1924 m. niveliacijos tikslumą ir verčia į profilio altitudes žiūrėti su dideliu nepasitikėjimu.

 

10. 1922 metų reperių patikrinimas.

Kauno Miesto Valdybos 1922 metais pakviestas miesto trian­guliacijos projektą sustatyti, aš turėjau progos susipažinti su senų nuotraukų ir niveliacijų medžiaga. Sutikęs Lindley'o niveliacijos užrašus, pradėjau tą darbą nagrinėti ir tarp kita ko pastebėjau nesutikimą altitudėse. Norėdamas išaiškinti skirtumų priežastį 1922 VII. 6. aš padariau Ceiso niveliru (Zeiss I, mažojo tipo) Kauno gelžkelio stoties apylinkėse niveliaciją tarp G. Št. markės, vokiečių markės prie tilto per Nemuną ir Lindley'o markių Nr. 1 (Vytauto prospekte, netoli Čiurlionies gatvės) ir Nr. 23 (Pra­monės gatvėje, prie Engelmano bravoro). Tarp markių sudarytas suglaustas poligonas. Žemiau duodu savo niveliacijos peraukštėjimus ir altitudes, laikant G. Št. markės altitudę sulig Rilke už pagrindą.

Niveliacijos 1922.7.6 peraukštėjimai:

Gauti Pataisyti
Vokiečių markė (viršus) -2,997 -2,998
Lindley markė 23 +2,448 +2,448
Lindley markė 1 +3,539 +3,538
G.št.markė -2,988 -2,988
Vokiečių markė
Nesąryšis: +0,002

Markių altitudės (m.)

Iš mano niveliacijos sulig Lindley skirtumas
G.Štabo markė 36,079 35,791 +0,288
Vokiečių markė 33,091 33,070 +0,021
Lindley markė 23 32,541 32,253 +0,288
Lindley markė 1 30,093 29,800 +0,293

Tuo keliu pavyko surasti Lindley'o klaidą G. St. markės altitudėje X— 0,288 mtr.; kartu paaiškėjo, jog vokiečių gelžkelių niveliacija skiriasi Kaune į — 0,021 mtr. nuo rusų G. Št. altitudžių. Atsiminus gautą vokiečių Virbalio G. Št. markės altitudžių skirtumą ( +0,082 mtr., žiūr. §6), matome, jog tarp Virbalio ir Kauno vokiečių ir rusų niveliacijos davė nesąryšį 0,103 mtr. Toliau, 1922. VII. 12., aš atlikau niveliaciją tarp reperių, artimiausių Kauno vandens matavimo stoties: Lindley'o markių Nr. 97 (Aleksoto gatvėje, Uosto g. kampas) ir Nr. 95 (Prieplaukos gatvėje, greta Liuteronų bažnyčios), senos rusų vandens matavimo stoties puolių ir vokiečių ma­tuoklės prie Aleksoto tilto. Altitudės skaičiuotos nuo markės Nr. 97 su pataisa + 0,288 mtr.

....

11. Hidrometrinės partijos niveliacijos.

Veikianti nuo 1923 metų Plentų ir Vandens Kelių Valdybos mano ve­dama Hidrometrinė partija sutiko prie sutvarkymo vandens ma­tavimo stočių įvairių nesusipratimų su niveliacijų reperiais ir jų altitudėmis - Kauno vandens matavimo stotyje (ties Vytauto bažnyčia) pastatyti du nauji gelžbetoniniai reperiai, pavadinti Nr. 3 ir Nr. 4. Stoties nulio altitu­ priimta 20,800 mtr. (vietoje 20,788, žiūr. § 10); jį atatinka nulinio puolio- 1922 metais padėtį. Stoties reperiai dažnai tikrinami, surišant juos niveliacija su L i n dley'o- marke Nr. 97. 1924 metais žymiai pasikeitė geležinis puolis Nr. 1; del nežinomos, priežasties (matyti, nuo garlaivių lino) jis pakilo į 3 cm. Tą faktą reikia turėti galvoje prie tolimesnių išvadų. Kauno niveliacijos reperiams patikrinti ir tiksliai rastiems tarp jų skir­tumams išaiškinti 1925 m. liepos-rugpiūčio mėn. atlikta pusiauprecizinė nive­liacija. Vedė ją Hidrometrinės partijos technikas B. Baublys: jis surišo Kauno vandens matavimo stotį su gelžkelio stotimi, einant Nemuno krantu per eilę Lindley'o ir Nemuno tyrinėjimo partijos reperių. Niveliacija atlikta du kartu Zeiss'o niveliru (dideliu, III tipo); matuoklės Zeiss'o su lygiais, statomos ant geležinių padų. Darbas buvo daromas anksti rytą; atskaitymai daromi sulig 3 siūleliais, prie dviejų lygio žiūrono atžvilgiu padėčių. ruožų tarp reperių niveliacija, kuriuose pastebėti didesni dvigubos, niveliacijos skirtumai, pakartoti naujo; turint galvoje šias visas priemo­nes, galima laukti iš rezultatu palyginant aukšto tikslumo.

Niveliacijos peraukštėjimai (m.)


Niveliacijos peraukštėjimai

Reperių altitudės (m.)

Reperių altitudės

 


S.Kolupaila Kauno niveliacijų reperiai. Technika 1925 m. (tęsinys 5 d.)

Iš niveliacijos rezultatų matyti, jog Lindley'o markės per 12 metu visai nedaug pasikeitė, vidutiniškai ne daugiau kaip > 5 mm. Blogiau išlai­ko padėtį Nemuno tyrinėjimo partijos reperiai, kurie neapsaugoti nuo ledo veikimo: per 3 metus jų pasikeitimai siekia 1 cm., o reperis Nr. 8a nusmu­ko į 3 cm. N. t. p. reperiai atsirado pavojingose vietose todėl, kad jie prie nuotraukos tarnauja kartu magistralės poligono centrais.

Po šios niveliacijos N. t. partija patikrino savo reperių altitudes, pada­rius 1925 m. spalių mėn. niveliaciją tarp reperių 7a ir 15a. Priimant reperį Nr. 7a pastoviu, gautos kitų reperių altitudės, kurios, kartu su senomis, duodamos šiame sąraše.

reperiai

 

Ištirti didelius skirtumus gelžkelio profilio altitudėse, nurodytus § 8, 1925 m. spalių mėn. technikas B. Baublys padarė niveliaciją Virbalyje, Kazlų-Rūdoje, Kaune ir Kaišiadoryse, surišdamas reperius su gelžkelio bėgiu ir antpyliu (pabėgiais) priešais stoties „ašies", t. y. vidurio. Virbalyje ir Kai­šiadoryse, kur stotys yra „salos" tipo—bėgiai eina iš abiejų šonų, pririšti tie ir kiti; visur imtas pirmas kelias, Kaune surištas ir antras.

Virbalyje, palyginant su G. Št. marke stoties sienoje, gauti tokie peraukštėjimai ir altitudės:

Virbalis reperiai

 

Kazlų-Rūdoje surišimas atliktas su vokiečių marke prie garvežių depo. Prie tos pačios markės buvo pririšti naujų gelžkelių į Šeštokus ir Šakius tyrinėjimai (1922—3—4 metų); tik jos altitudė buvo priimta 100,000 mtr. Niveliacijos rezultatai, priimant vokiečių altitudę:

Kazlų rūdos niveliacija

Kaune niveliacija atlikta larp G. Št. markės ir dviejų kelių.

Kauno reperiai

 

Kaišiadoryse surišta su bėgiais vokiečių markė prie vandentiekio bokšto (kuri, tačiau, vokiečių profilyje nepažymėta) ir bėgvinis stoties sienoje. Vinies altitudė 85,968 mtr.; markė į 0,310 mtr. žemiau vinies; jos altitude turėtų būti 85,658 mtr. Niveliacija davė šių rezultatų:

Kaišiadorys niveliacija

1925 m. spalių mėn. 24 d. aš surišiau Mauručių stotyje gelžkelio profilį su G. Št. marke bokšto-sandėlio sienoje, su vokiečių marke ten pat ir prie mūrinio namo už plento Garliava-Mariampolė. Niveliacijos rezultate rasta, jog G. Št. markės centras aukščiau už vokiečių markę (cilindrinė vinis) į 0,440 mtr., tos markės altitudė turėtų būti: 94,491 - 0,440= 94,051 mtr.; o vokiečių gauta 93,915 mtr., t. y. į 0,136 mtr. žemiau. Vokiečių markes prie namo už plento altitude gauta: 93,915 + 0,756=94,671 mtr., vokiečių duota 94,670 mtr.; todėl galima laikyti, jog vokiečių markės nepakeitė aukščio.

Kaunas

Penkios atliktos niveliacijos rodo, jog nuo 1917 metų ir net  nuo 1904 metų geležinkelio profilis mažai pasikeitė; todėls skirtumai tarp ankstesniųjų niveliacijų ir 1924 metų niveliacijos liudija apie klaidas paskutinėje niveliacijoje (žiūr. lentelę žemiau).

Niveliacijos

 

12. Santykis tarp Nemuno 1893-97 metų ir 1923-25 metų niveliacijų.

Kaip nurodyta § 7, Nemuno tyrinėjimo partija pradėjo 1923 metais savo niveliaciją nuo Kauno vandens matavimo stoties, kurios reperių altitudes priėmė sulig Cholševnikovu, ir todėl visos N.t.p. altitudės yra žemesnės už G. Št. į 0,658 mtr. Partijos vedėjas, inž. A Snarskis, kaipo pagrindą tokiam nusistatymui nurodė į patogumą lyginti senųjų ir naujų tyrinėjimų medžiagą, taikinant juos prie vieno horizonto. Todėl N. t. partija nesutiko su mano pasiūlijimu pakeisti altitudes, kada dar nebuvo per vėlu.

Ištirsime dabar, kiek teisingai N. t. partija surado Cholševnikovo horizonto.

Vienintelės žinomos mums Cholševnikovo altitudės Kaune G. Št. markės ir Kauno vand. mat. stoties reperių. Prisirišant prie G. Št. markės Kaune, Cholševnikovas gavo skirtumą (žiūr §. 4):

36,079 35,510=+0,569 mtr.

Vand matю stoties nulinio puolio altitudžių skirtumas:

20.799- 20,141=+ 0,658 mtr.

Čia priimta, lygiai kaip § 10, jog nulinis puolis nuo Cholševnikovo laikų nusmuko į 0,03 sieksnio; tas buvo priimta ir N. t. partijos; todėl įra­šyta 20.141 mtr. vietoje 20,205 mtr.

Kitaip tariant, peraukštėjimas tarp Kauno.gelžkelio stoties ir vand. mat. stoties Cholševnikovo gautas:

35,510 — 20,141 = 15,369 mtr., o Hidrometrinės partijos (žiūr. §11):

36,079 — 20,799 = 15,280 mtr. arba į 0,089 mtr mažiau.

Tokio tarp dviejų niveliacijų 3 km. atstume didelio skirtumo priežastis gali būti arba niveliacijų klaidos, arba reperių pasikeitimai.

1925 metų niveliacija atlikta labai atsargiai ir garantuoja altitudžių tikslumą iki 2-3 mm.; be to, jos rezultatai labai artimi Lindley'o niveliacijai. Cholševnikovo niveliacijoje taip pat neturėtų būti dide­lės klaidos: ji 570 km., ilgyje davė apie 0,5 mtr. skirtumą, kurio, matyti, žymią dalį sudaro sistematinės klaidos ir nevienodumas surištų reperių al­titudžių. Patikrinti niveliacijos užrašų mes negalime; pačios altitudės, pa­imtos literatūros šaltinių, galėjo būti su spaudos klaidomis. Atstume 3 km. Cholševnikovo niveliacijai galima priskirti klaidą 2—3 cm., bet nedaugiau.

Panagrinėsime reperių pastovumą. G. St. markė nebuvo paliesta nuo 1888 metų; stoties rūmai negalėjo irgi pasikeisti. Daug silpnesni Kauno vandens matavimo stoties reperiai — ąžuolinis Nr. 0, nuolat po vandeniu, prie pat prieplaukos, ir geležinis Nr. 1, viduryje kranto grindimo; per jį nuolat važiuoja vežimai, kartais rišami prie jo garlaivių linai. Pastovumą dviejų reperių buvo galima tikrinti tiktai peraukštėjimo niveliavimu Iki 1905 metų pasikeitimų nebuvo pastebėta, bet nuo to laiko perauklėjimas ima didėti; 1906. VIII. 3 skirtumas pasidarė 0,03 sieksnio=0,064 metr. Su­prantama, jog buvo įtartas smunkąs nulinis puolis, kaipo medinis, ir todėl užrašai buvo taisomi, skaitant nulinio puolio aukštį į 0,03 s. žemiau senojo nulio, vadinamo „stoties, nuliu", arba „grafiko nuliu".

1906 metais Kauno vand. mat. stotyje pastatyta prie granitinės kran­tinės tam tyčia išskeltoje vietoje medinė matuoklė; aikštelė, kur sto­vėjo matuoklės apačia, buvo padaryta į 1,25 sieksnio = 2,667 mtr. aukš­čiau senojo nulio; toji aikštelė gali būti lygiai priimta už reperį. Palyginant su ja, kaipo daugiausiai pastoviu tašku, 1914. XII. 26 niveliacija davė peraukštėjimus: puolio Nr. 1: 0,46 sieksnio = 0,981 mtr. ir puolio Nr. 0: 1,28 sieksnio = — 2,731 mtr. Niveliacija 1922. VII. 12 rodo šiuos peraukštėjimus: puolio Nr. 1: 0,958 mtr. ir puolio Nr. 0: — 2,710 mtr. Tas reiškia, kad nuo 1914 iki 1922 metų puolis Nr. 1 pakilo į 0,023 mtr. o puolis Nr. 0 pakilo į 0,021 mtr., krantinė gi del savo masyvumo nusmukti negalėjo.

S.Kolupaila Kauno niveliacijų reperiai. Technika 1925 m. (tęsinys 6 d.)

Pasikeitimas nulinio puolio atrodo visai galimas, sunkiau tikėti nepa­stovumu puolio Nr. 1. Tuo tarpu puolis Nr. 1, nuo 1922 metų nuolat kontroliuojamas, sugadino savo pastovumo reputaciją: 1924 metų vasarą, be ma­tomos priežasties, jis pakilo į 0,032 mtr. (žior. 10 ir 11). Tuo remiantis prisieina pastebėtą 1906 metais pakeitimą, o taip pat ir tolimesnius, primesti geležiniam puoliui Nr. 1 vieton įtarto Nr. 0. Tada gausime, jog nuo 1906 metų (o lygiai nuo Cholševnikovo niveliacijos) iki 1922 metų puolis Nr. 1 pakilo į 0,064 + 0,023 mtr. = 0,087 mtr., o puolis Nr. 0 pakilo tiktai į 0,021 mtr., kas labai gerai išaiškina auk­ščiau pastebėtus skirtumus.

Būtent, 1897 metais peraukštėjimas tarp G. Št. markes ir vand. mat. stoties reperiu iš tikrųjų galėjo būti toksai, kokį gavo Cholševnikovas: puolio Nr. 0: 35,510 20,205=15,305 mtr., puolio Nr. 1: 35,510 - 21,891 = 13,619 mtr..

Priimant G. Št. markės altitudę sulig Rilke, gautumėm tų puolių alti­tudes (1897 iki 1906 metų):

puolio Nr. O: 36,079 - 15,305 = 20,774 mtr., puolio Nr. 1: 36,079 13,619 =22,460 mtr..

1906 metais puolis Nr. 1 pakilo į 0,064 mtr.; nulinį puolį laikysime pastoviu. Puolio Nr.1 altitudė pasidarė:

22,460 + 0,064= 22,524 mtr.

Per karą abu puoliai kiek pasikeitė:

puolis Nr. 0: 20,774 + 0,021 = 20,795 mtr., puolis Nr. 1: 22,524 + 0,023 = 22,547 mtr..

Mūsų 1922 metų niveliacija davė tų puolių altitudes (žiūr § 10): puolio Nr. 0: 20,798 mtr., puolio Nr. 1: 22,550 mtr., t. y. tik į 0,003 mtr. aukščiau.

Mano išvados apie puolių pakeitimo eigą atrodo labai patikimos, ypač atsimenant, jog prieškarinių stoties patikrinimų rezultatai duodami su tiks­lumu 0,01 sieksnio = 0,021 mtr.

Tokiu keliu mes prieiname prie išvados, jog Cholševnikovo nive­liacija skiriasi nuo Gen. Štabo į 0,569 mtr., gi Nemuno tyrinėjimo partijos niveliacija skiriasi į 0,658 mtr. Tarp altitudžių dviejų Nemuno tyrinėjimo partijų (Cholševnikovo ir Snarskio) atsirado skirtumas: 0,089 mtr.

Nemuno vagos nuotrauka Cholševnikovo partijos buvo pritaikinta prie tam tikro „sąlyginio" horizonto, kuris Kaune atatiko + 0,13 sieksnio viršum stoties nulio, arba turėjo altitudę 9,47 + 0,13 = 9,60 sieksnių = 20,483 mtr.; ši altitudė, skaitant nuo G. Št. horizonto, buvo 21,052 mtr. Nauja Nemuno nuotrauka pritaikinta prie naujo „sąlyginio" horizonto + 0,40 mtr. Kauno vandens matavimo stoties; to horizonto altitudė sulig N. t. p 20,541 mtr., arba 21.200 mtr. nuo G. Št. horizonto. Kaip matyti, naujas „sąlyginis" horizontas išrinktas aukščiau senojo į 0,148 mtr.

Iš to sulyginimo aišku, kad Nemuno tyrinėjimo partija ne­pasiekė tikslo, priimdama „sulig Cholševnikovu" altitudę nepastovaus reperio savo niveliacijos pradžia. Dėlto Kaune, be buvusių keturių „jūros horizontų" Rilkės, rusų gelžkelių ir Lindley'o, Cholševnikovo ir vokiečių — atsirado penktasis, kurį mes vadinsime „Nemuno tyri­nėjimo partijos".

Del nurodytos priežasties, lyginant Cholševnikovo rezultatus su N. t. partijos, reikia atsižvelgti į pasikeitusią pradinio reperio altitudę. Pavyz­džiui, niveliacijų tarp Kauno ir Seredžiaus nesąryšis, vieton nurodyto § 7 0,014 mtr. tikrųjų yra:

(21,891 + 0,089 — 22,147) - (21,891 22,133) = + 0,075 mtr.

Nesąryšis tarp Kauno ir Smalininkų, vieton

— 0,014 + 0,049 = + 0,035 mtr.

turi būti priimtas:

+ 0,075 + 0,049 = + 0,124 mtr.

Be abejojimo šiame skirtume daugiau Cholševnikovo niveliacijos kaltės: N. t. partijos niveliacija davė inažesnį skirtumą, palyginant su Smalininkų stoties reperio altitude.

13. Skirtumas tarp G Št. altitudžių ir vokiečių NN.

Surinkta Kauno reperių medžiaga turi vieną neaiškią vietą, būtent, skirtumą tarp rusų G. Št. horizonto ir vokiečių N.N. Taip, tas skirtumas nurodytas: Kaune (§ 10) G. Št. altitudės - minus vokiečių altitudės (N.N) = + 0,021 mtr

Eitkūnuose (§2).............................................................................................. - 0,061 mtr.

Virbalyje (§ 6)............................................................................................... — 0,082 mtr.

Smalininkuose (§ 7) (13,544-13,700)........................................................... —0,156 mtr.

Mauručiuose (§11)........................................................................................ + 0,136 mtr.

Tokių didelių skirtumų priežasties turime ieškoti reperių pasikeitimuose arba niveliacijų netikslumuose; juos išaiškins tiktai nauja precizinė nivelia­cija. Sąryšyje su tuo nurodytas Kaunui skirtumas atrodo labai abejotinas.

14. Išvados.

Kauno miesto teritorijoje, kaip matome, yra vartojamos įvairių rūšių altitudės:

1) Rusų Generalinio Štabo niveliacijos, sulig Rilkės kata­logu-nuo vidutinio Baltijos-Juodosios jūros horizonto; tą horizontą laiko pagrindiniu savo tyrinėjimuose Hidrometrinė partija.

2) Rusų gelžkelių niveliacijos, kurios Kaune skiriasi į — 0,288 mtr. nuo G. Št.; tose altiludėse sustatytas 1904 m. gelžkelio profilis.

3) Kauno miesto (Lindley'o) niveliacijos; jos altitudės atatinka rusų gelžkelių niveliaciją. Lindley'o altitudes randame visuose miesto planuose, vandentiekio ir kanalizacijos projektuose, taip pat plentų profi­liuose ir tt.

4) Nemuno 1893 — 97 m. (Cholševnikovo) niveliacijos; tos altitudės Kaune skiriasi nuo G. Št. į—0,569 mtr.; jose buvo sustatyti Nemuno planai ir profiliai.

5) Nemuno 1923 - 25 m., taip pat Neries ir Nevėžio, niveliacijos (Nemu­no tyrinėjimo partijos) altitudės skiriasi nuo G. Št. į — 0,658 mtr.

6) Vokiečių 1916—17 metų niveliacijos, skaitomos nuo vidutinio Vokie­čių jūros horizonto (N.N); tos altitudės Kaune skiriasi nuo G. Št. į — 0,021 mtr., tikras gi skirtumas dar neištirtas.

Palyginti nurodytoms altitudėms, skaitomoms nuo įvairių „jūros horizontų", duodu tokią schemą ir lentelę, kuriomis galima naudotis turint reikalo su Kauno niveliacijų reperiais.

Kauno niveliacijų horizontų schema

Lentelė Kauno reperių altitudėms pakeisti

Lentelė Kauno reperių altitudėms pakeisti

...

S.Kolupaila Kauno niveliacijų reperiai. Technika 1925 m. (Kauno miesto reperių planas)

S.Kolupaila Kauno niveliacijų reperiai. Technika 1925 m. Kauno miesto planas su nurodymo niveliacijos reperių. Mastelis 1:10000, 1925.

Kauno miesto planas 1925

Planas peržiūrai (nuoroda, pilnas dydis).

Lietuvos precizinės niveliacijos altitudžių katalogas, 1939
Lietuvos precizinės niveliacijos altitudžių katalogas, išleistas Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjungos 1939 m. redaktorius A.Krikščiūnas. Spausta Vilniaus spaustuvėje Kaune.

Lietuvos precizinė niveliacija 1939

Lietuvos precizinė niveliacija, schema, 1939 (didesnė schema, nuoroda)

Lietuvos precizinės niveliacijos altitudžių katalogas pasiekiamas ČIA (nuoroda)
Reperiai Kauno miesto periferijose ir Nemuno bei Neries pakrantėse, žemėlapis 1:25000, 1935 (nuoroda)

Reperiai Kauno miesto periferijose ir Nemuno bei Neries pakrantėse, žemėlapis 1:25000, 1935 (Karo topografijos skyriaus žemėlapių bazėje). Nuoroda žemėlapio peržiūrai aukščiau.

Kauno miesto precizinės niveliacijos altitudžių sąrašas (sąrašą sudarė geodezistas J.Barbuška, 1941, "žalia" versija). NUORODA

 

Kauno niveliacija (planas 1:15000, apie 1935-1939)

Kauno niveliacija, planas 1:15000 (su gatvių pavadinimais, apie 1935-1939). Didesnės raiškos planą pasieksite spustelėję nuorodą aukščiau.

Kauno niveliacija

Kalbos, Languages, Языки
Man patinka maps4u.lt
Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Pamiršai Slaptažodį?
Prašyk Naujo!.
Google reklama

Skaitliukas
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Užkrauta per 0.06 sekundes 7,548,619 unikalūs lankytojai