2017-06-26 03:14:44
Navigacija
ŽEMĖLAPIAI
· 1:10000
· 1:25000
· 1:5000
· KITI

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

AEROFOTOGRAFIJOS
Tarpukario Lietuvos aerofotografijos
Šiame skyriuje bus pateikiamos atskirų Lietuvos regionų tarpukario (1918-1940) aerofotografijos. Apie spalvotąją aerofotografiją galite paskaityti ČIA. Aerofotografija buvo plačiai naudojama rengiant naują ir atnaujinant senąją kartografinę medžiagą (topografiniai žemėlapiai 1:25000 ir 1:100000 masteliu).

1. Kauno miesto 1935-1940 m. aerofotografija.

Kauno miesto aerofotografija 1935-1940
Kauno miesto 1935-1940 m. aerofotografija. (rinktinis lapas - žemėlapis Kauno apylinkės plentai 1931-1935 m.). Aprėpiami ir atvaizduojami rajonai: Žaliakalnis, Vilijampolė, Senamiestis, Aleksotas, Freda, Birutė, Naujamiestis (centras). Aprėptis atvaizduota schematiškai.

Visos aerofotografijos pilnu dydžiu pateikiamos peržiūrai (žemiau).


Maps4u.lt skaitytojus kviečiame pasidalinti sukauptais šio laikmečio aerofotografijų fondais. Visa medžiaga bus publikuojama šiame skyriuje.
Kauno miesto ir apylinkų aerofotografijos-2

Sekanti "porcija" Kauno miesto ir apylinkių aerofotografijų (1935-1940). Dauguma aerofotografijų atvaizduoja šiaurinę miesto dalį (Saliai, Domeikava, Sargėnai, Šilainiai, Milikonys, Eiguliai), Vilijampolę ir keletas Aleksotą, Birutę.

Tarpukario aerofotografijos

Kauno miesto 1935-1940 m. aerofotografija. (rinktinis lapas - žemėlapis Kauno apylinkės plentai 1931-1935 m.). Rinktinį lapą galima pasididinti (nuoroda). Aprėpiami plotai atvaizduojami tiksliai (už pagalbą dėkojame Vpip). Aerofotografijos žemiau (akyvios nuorodos pagal pavadinimą), pilnas dydis.

 

AE17 AE18 AE19 AE20 AE21
AE22 AE23 AE24 AE25 AE26
AE27 AE28 AE29 AE30 AE31
AE32 AE33 AE34 AE35 AE36
AE37 AE38 AE39 AE40 AE41
AE42 AE43 AE44 AE45 AE46
AE47 AE48 AE49 AE50 AE51
AE52 AE53

Reikėtų laukti tęsinio... (atnaujinta 2012 04 20)

Raktiniai žodžiai: Aerofotografija, nuotraukos iš oro, Kaunas iš oro, Tarpukario Lietuva, vaizdas iš oro.

Šiek tiek apie tarpukario Lietuvos aerofotografijas

Romualdo Girkaus ir Ilonos Urbanavičienės straipsnio "Aerogeodezijos instituto pamatų klojiniai tarpukario Lietuvoje" fragmentai (Publikuota "Žemėtvarka ir Melioracija").

... Krašto žemėlapių sudarymo eiliškumas skatina kartografavimą pradėti nuo stambiausio mastelio žemėlapio. Sekančių mastelių žemėlapiai paprastai sudaromi generalizuojant stambesnių mastelių žemėlapių informaciją. Taip žemėlapius suda­ryti buvo pradėta Lietuvoje 1926 m. 1:25000 masteliu, tačiau kartografavimui aerofotonuotrauka buvo pradėta naudoti tik 1935 m. ir tai tik penkiems lapams iš iki 1940 m. išleistų 73 lapų (379 PERNARAVA, 413 ČEKIŠKĖ, 444 VILKI­JA, 523 VEIVERIAI, 473 KAUNAS Š.). [1] 379, 413 ir 444 lapai yra greta, ir nuotrauka juose buvo atlikta tais pačiais metais. VEIVERIŲ lapui nuotrauka atlikta metais anksčiau, o KAUNO Š. lapui - 1938 m. Pastarasis lapas išleistas 1928 m., bet dėl žymių vietovės pokyčių Žemaičių plento statybos metu, at­naujintas aerofotonuotraukos pagalba [žr. 1 pav.]. Aerofotonuotraukos in­formacija pantografu [2] buvo per­keliama j iš turimų ankstyvesnių Rusi­jos nuotraukų su­montuotą planą 1:25 000 mastelio.

Aerofotonuot­rauka žemėlapiams sudaryti 1933 m. pradė­jus 1:100 000 mas­telio žemėlapių lei­dybą pradžioje im­tasi tų lapų, ku­riuose buvo atlikta 1:25 000 mastelio nuotrauka. Neatnau­jinant informacijos žemėlapio sudary­mo datai jiems aerofotonuotraukos naudojimas nebuvo būtinas, ji ir nedaryta. Visiems kitiems lapams jau naudota aerofotonuotrauka kameraliai pantografu perkeliant trūksta­mą informaciją į sumontuoto reikiamo mastelio žemėlapių lapus.

vyr. ltn. V.Langepušas paskelbė topografinių darbų SSSR apžvalgą [3], kurioje daug dėmesio skyrė aerofotonuotraukos naudojimui. Autorius pa­žymi "kombinuotų nuotraukų ekonominę pusę. Kombinuotomis nuotraukomis jas vadina todėl, kad kontūrai gaunami iš oro fotografijų, o reljefas - darant paprastas žemės nuotraukas." Autorius vardija teigiamas ir neigiamas šio nuo­traukos metodo puses. "Teigiamos yra šios: mažesnis geodezinis darbas, nuo­traukų panaudojimas įvairiems tikslams, greitas ir tikslus darbas, kiek ekono­miškesnis už paprastas nuotraukas. Neigiamos: visiška priklausomybė nuo už­sienio rinkos aparatų, filmų, net ir fotopopieriaus atžvilgiu". Vėliau tapęs kapi­tonu V.Langepušas atliko daugelio planšetų nuotrauką Lietuvos topografiniam kartografavimui 1:25 000 mastelio ir 1:100 000 mastelio.

1933 m. aviacijos majoras Špokevičius rašė apie aerofotografijos naudojimą [4], pažymėdamas, kad "čia visai neliečiama aerofotografijos reikšmė žemėlapius papildant ir taisant". Tačiau iš straipsnio galime sužinoti apie turimas aerokameras. Straipsnyje patalpinta fotografuojamų objektų lentelė, rodanti įvardijamų ob­jektų išskyrimą aerofotonuotraukose. Imant smulkiausio 1:10 000 - 12 000 mastelio aeronuotrauką teigiama, kad joje išsiskiria atskiri trobesiai, galima iš­skirti miškų, vandenų, gyvenamųjų vietų kontūrus. Darytina išvada, kad aero­nuotraukų skiriamoji geba tuo laikmečiu dar neprilygo pokario aerofotonuotraukai. Prof. S.Kolupaila 1937 m. išspausdino straipsnį |5] apie Lietuvos žemėlapį 1:100 000 mastelio. Jame autorius nurodo, kad nuotrauka skirstoma į 4 rūšis. Viena jų - "sena kartografinė nuotrauka, papildyta svarbesnių kelių rekognoskavimu ir nerekognoskuotomis oro nuotraukomis". Deja, apie aerofotonuotraukų parametrus kaip ir kitose tarpukario publikacijose neužsimenama...

Apie nuotraukoms naudotos aerofotonuotraukos parametrus galime spręsti tik iš dviejų šaltinių:

Topografijos skyriaus Kartografijos dalies mjr. Krūvelio (1934 04 12) ra­porto Karo topografijos skyriaus viršininkui [6]. Jame aprašomas aerofotografijų pirmajam 1:25 000 mastelio žemėlapio lapui VEIVERIAI - SKRIAUDŽIAI panaudojimas. Teigiama, kad bandymui "rajonas fotografuotas iš 2700 m aukščio, fotoaparato židinio atstumas lygus 30 cm". Ir daroma išvada: "foto­grafijų mastelis turėtų būti 1:10 000 arba 1: 12 500. Iš tokio mastelio foto­grafijų daugumą kontūrų būtų galima lengviau atskirti". Sis žemėlapio lapas, pavadintas 523 VEIVERIAI, išleistas 1936 m.

1: 25 000 mastelio KAUNO Š. lapo 473, kuriam korektūra buvo atlikta 1938 m. aerofotonuotraukos pagalba. Šios aerofotonuotraukos maršrutų schemą ir dalį aeronuotraukų išsaugojo Lietuvos fotogrametrijos pradininkas J.Deksnys [7]. Aerofotonuotrauka atlikta iš 2150 m aukščio fotokamera, turinčia 21 cm židinio atstumą. Tad aeronuotraukų mastelis apie 1:10 000. Fotografavimas at­liktas balandžio pabaigoje, kai lapija dar nebuvo gausi (žr. bet kurią Kauno miesto aerofotografiją ).

Iš statinių ir medžių šešėlių ga­lima spręsti, kad skraidymui buvo parinktas tinkamas laikas. Naudotų dvie­jų aerofotokamerų kadrų formatai skir­tingi. Apie kadrų matmenis galima spręsti netiesiogiai iš išlikusių aeronuot­raukų kontaktinių atspaudų fotopopieriuje 16.8x22.5 cm ir 17x17.5 cm. Ti­kėtina. kad popie­riaus deformacija įnešė kontaktinės spaudos matmenų pokyčius. Aerofotonuotraukose yra fotografinės plokštelės indeksai, tad teoriškai įmanoma nustatyti tikruosius matmenis. Kvadratiniu kadru atliktos aerofotonuotraukos yra geros kokybės, stačiakampio formato - prastokos koky­bės. 1940 m. rugsėjo II d. Lietuvos Karo topografijos skyrius nustojo egzis­tuoti, ir visos aerofotonuotraukos bei nebaigti braižyti 1: 25 000 ir 1: 100 000 mastelių topografiniai planšetai buvo perduoti SSSR Pabaltijo ypatingosios karinės apygardos 21-jam topografijos būriui [2]. ] Lietuvos Respublikos krašto apsaugos generalinio direktoriaus 1991 m. užklausimą gautas atsaky­mas, kad topografinė medžiaga buvo panaudota sudarant 1942-1944 m. topo­grafinius žemėlapius, o po to sunaikinta [8].

1928 m. dar studijuodamas Prahos žemės matavimų institute J.Deksnys Lietuvos žemėtvarkos spaudoje rašė [9], kad "Lietuvoje įvykdžius žemesnės eilės trianguliaciją smulkesniu dydrodžiu reikiamoms fotografijos nuotraukoms fotogrametriją panaudoti bus racionalu". Straipsnį autorius baigia teigdamas, kad "fotogrametrija neturi tikslo pakeisti visą ligšiolinę matavimų sistemą, ji yra ir liks geodezijos dalimi, teikiančia tam tikros rūšies darbui ir tikslui pato­gumo ir palengvinimo". 1932 m. J.Deksnys, jau Kauno Vytauto Didžiojo uni­versiteto dėstytojas, paskelbė straipsnį [10] apie III fotogrametrinį kongresą, įvykusį 1930 m. Ciuriche. Jame pateikta lentelė su pirmaujančių fotogrametrijoje valstybių atliekamų aerofotonuotraukų parametrais ir tikslumu. Pvz., Lat­vijoje atliekama aerofotonuotrauka 1:10 000 masteliu iš 2 km aukščio su vi­dutine aerovaizdų 4,2 minutės polin­kio klaida. Straips­nio autorius paste­bi, kad "skraidymo reikalas beveik ne­diskutuotas, nors savo svarba apta­rimo labai buvo reikalingas". 1933 m. rugsėjo mėn. J.Deksnys susipa­žino su fotogrametriniais prietai­sais kursuose Vokie­tijoje, "Kari Zeiss" firmoje Jenoje.

1934 m. M.Ratautas, rašydamas apie kartografijos uždavinius [11], apibūdina fotogrametrinį nuotraukos būdą, jo privalumus ir trūkumus. Straipsnyje minimi stereoprietaisai - autografas, stereoplanigrafas ir fotokartografas "Nistri". Daroma išvada apie fotogrametrijos tikslingumą 1:25 000 mastelio planinei nuotraukai atlik­ti. Autorius teigia, kad "naudojantis planu kombinuotoje nuotraukoje topografui at­puola nuobodus mechaniškas situacijos punktų pažymėjimo darbas, ir jis gali dau­giau žiūrėti kūrybinio darbo - reljefo braižymo". M.Ratautas, 1913 m. baigęs Maskvos matavimų institutą ir Rusijoje įgijęs solidžią praktiką, nuo 1929 m. buvo Lietuvos geodezijos darbų pradininkas bei sovietmečio mokslo vadovas pirmie­siems mokslininkams - geodezijos specialistams.

1935 m. fotogrametrijos prietaisus J.Deksnys aprašė mokslų žurnale [12], 1936 m. M.Aro Lietuvos karinės žinybos žurnale pateikė straipsnį apie fotogrametriją pagal A.E.Simpsono publikaciją apie Kanados nuotraukas su plk. A. Krikščiūno prierašu [13], kuriame oponuojama autoriui. M.Aro teikti tokie para­metrai aerofotonuotraukai: kadro formatas 18x24 cm. filmas - panchromatinis, filmo apimtis - 165 nuotraukos, aukščio pastovumo paklaida - 30 m. maršruto krypties paklaida - 100 m, maksimalus aukštis - 3000 m, fotokameros ašies paklaidos - 0.5 - 1 laipsnis. M.Aro teikti Lietuvos žemėlapių kaštai pagal A.Krikščiūną kelis kartus viršytų senuoju rekognoskavimo metodu rengiamus žemėlapius. Netikima, kad per 2 m. įmanoma pagaminti Lietuvos žemėlapį aerofotogrametriniu būdu. Matyt šios Vyriausiojo kariuomenės štabo Topografijos skyriaus viršininko išvados įtakojo fotogrametrijos diegimą Lietuvoje.

J.Deksnys kursuose K.Zeiss firmoje

1933 m. kursai Karl Zeiss Firmoje

1938 m. J.Deksnys spaudoje apibendrino buvusius Matininkų ir Fotogra­metrinės sąjungų kongresus, tarp jų ir 1938 m. įvykusį Romoje - Florencijoje [14]. Pateikiami esančių avangarde valstybių fotogrametriniai darbai. Pvz., Latvija fotogrametriškai sudarė 1700 km 1:5000 mastelio situacijos nuotraukų kadastriniams planams. Autorius "nebemini aerofotogrametrinės nuotraukos žemėlapiams. Grynųjų topografų skaičius čia jau sparčiai mažėja fotogrametrų ir kartografų sąskaita". Išvadas Lietuvai autorius tikisi surašyti artimiausiu laiku atskiru straipsniu ir baigia apžvalgą taip: "O išlaikyti lygsvarą tarp nepateisinto ir aklo sekimo kitais ir tarp nepažangaus užsidarymo savy ir būtų mums tas tikrasis kelias". Tais pačiais metais Rygoje vyko Tarptautinė geodezininkų ir fotogrametrų konferencija, kurioje Lietuvai atstovavo M.Chmieliauskas ir A.Guogis (Žemės ūkio ministerija), kpt. Šurna (Karo topografijos skyrius), kpt. Šlikas (Karo aviacijos fototarnyba) ir J.Deksnys (Vytauto Didžiojo univer­sitetas). A.Guogis apie konferenciją teikė straipsnį [15], kuriame atskiru sky­riumi suformuota konferencijos fotogrametrinė dalis. Joje informuojama, kad Latvijoje 1936 m. padarytas platesnis aerofotogrametrijos pritaikymas kadastrinėms nuotraukoms. 1937 m nutraukta 500 kv. km, o 1938 m numatoma 1000 kv. km nuotraukos. Išvadose autorius teigia: "Mes turime dar geresnius fotogrametrijos instrumentus kaip latviai, būtent "Wildo" transformatorių, bet jis ilsisi Karo aviacijos fototarnyboje. nes neturint trianguliacijos tinklo negali­ma jo išnaudoti". 1940 m., jau tapęs majoru V.Šurna rašo apie Karo topogra­fijos skyriaus atliekamus darbus [16]. Autorius teigia, kad žemėlapiams 1:100 000 mastelio gaminti Karo topografijos skyrius naudoja aeronuotraukų pantografavimą. Nuo 1941 m. numatyta plačiau ir tobulesniais būdais pradėti pritaiky­ti fotogrametriją. Matyt, rašoma apie ketinimus pirkti iš Šveicarijos "Kerno" bendrovės universalų fotogrametrinį prietaisą, kuris tuo laiku kainavo įspūdingai net valstybės reikmėms [2]. Šiai bendrovei buvo pasiūlyta išbraižyti reljefą rekomenduojamu prietaisu Eigulių vietovėje prie Kauno. Palyginimui Kauno įgulos šaudyklai prie Neries dar 1933 m. buvo atlikta menzulinė 1:10000 mastelio nuotrauka (žiūr. 1:10000 mastelio žemėlapio aprašymą). Sulyginus nuotraukas, fotogrametrinė nuotrauka pripažinta kokybiška, tačiau universalaus prietaiso įsigijimo procedūrą nutraukė prasidėjęs karas...

Literatūra

1. S.Kazakevičius Lietuvos teritorijos topografinio kartografavimo raidos analizė, kvali­fikacinio mokslo ataskaita, Vilnius. Geodezijos institutas, 1999, p 112.

2. A.Gliožaitis. Lietuvos kariuomenės geodezijos, topografijos ir kartografijos darbų, at­liktų 1920-1940 metais apžvalga, Karo archyvas XIV, Vilnius, LR krašto apsaugos ministe­rijos leidybos centras, 1999, p 113-181.

3. V.Langepušas. Topografiniai darbai SSSR, Mūsų žinynas, XXIII t Nr. 83, 1932, p. 370-381.

4. Av. mjr. Špokevičius. Aerofotografijos vartojimas taktikos reikalams. Mūsų žinynas, XXV t. Nr. 100, 1933, p. 555-565.

5. S.Kolupaila. Naujas žemėlapis 1:100 000, Mūsų žinynas, XXX II t. Nr.l. (42), 1937, p. 50-54.

6. Lietuvos valstybinis archyvas. Karo topografijos skyriaus bylos, 1934-1940 metai Byla 929 - 10 - 46, p. 109,

7. V.Vainauskas. Fotogrametrija, Mokslas, Vilnius, 1977, p. 214.

8. A.Gliožaitis. Lietuvos respublikos teritorijos geodezinės, topografinės ir kartografinės medžiagos paieška buvusioje SSRS ir jos susigrąžinimo ypatumai Hidrografijos fakulteto XII laidos geodezijos inžinierių 40 - mėtis. Sud. R. Girkus. Smaltija, Kaunas, 2002, p. 95.

9. J.Deksnys. Iš naujų siekimų geodezijoje, Matininkas, 1928, p. 16-20.

10. J.Deksnys. Kuo susirūpinę fotogrametristai, Žemėtvarka ir melioracija, Nr 1, 1932, p. 23-3.1

11. M.Ratautas. Lietuvos kartografijos uždaviniai ir darbai, XXVI t., Nr. 108, 1934, p 177-185.

12. J.Deksnys. Geografijos naujausios priemonės ir Lietuva, Kosmos, XVI, 1935, p 277 -314.

13. M.Aro. Topografinio žemėlapio gaminimas iš aerofotogrametrinės nuotraukos, Mūsų žinynas, XXX t., Nr. 131,1936, p 175-186.

14. J.Deksnys. Matininkų tarptautinės federacijos ir Tarptautinės fotogrametrinės sąjun­gos kongresai. Žemėtvarka ir melioracija, Nr. 6, p. 374-388.

15. A.Guogis. Tarptautinė geodezininkų ir fotogrametrų konferencija Rygoje, Žemėtvarka ir melioracija, Nr. 2, 1938, p. 87-98.

16. V.Šurna. Dėl karo topografijos skyriaus vykdomų darbų. Žemėtvarka ir melioracija, Nr.2, 1940, p. 92-100.

17. R.Girkus, A. Ražinskas. Aerogeodezijos instituto ištakos, Žemėtvarka ir melioracija, Nr. 3, 1999, p 68-75.

Kauno miesto 1935 -1940 m. aerofotografija-3
Kauno miesto teritorijos (Mickevičiaus slėnis ir apinkinės teritorijos: bab. Vydūno alėjos, Radvilėnų plento, Skroblų, Šviesos g atvių sankirta, Radvilėnų plento, Slėnio ir Tunelio gatvių sankirta, Kauno Technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto teritorija, Zoologijos sodo teritorija) aerofotografija iki 1936 metų (tikėtina, jog 1933 m.). Aerofotografijos mastelis 1:2750. Aerofotografija apima dalį Kauno tvirtovės teritorijos, Ažuolyno (matosi tvirtovės elementai, senosios sentikių kapinės Ąžuolyno parke).


Kauno miesto teritorijos (dalis Senamiesčio, Nemuno ir Neries santaka, Linksmadvario, dalis I-ojo forto, dalis Noreikiškių, Marvelės) aerofotografija. Tiksli arofotografavimo data nenustatyta.


Aerofotografijos iš Romualdo Girkaus kolekcijos.
Kalbos, Languages, Языки
Man patinka maps4u.lt
Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai Slaptažodį?
Prašyk Naujo!.
Google reklama

Skaitliukas
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Užkrauta per 0.01 sekundes 3,482,040 unikalūs lankytojai
NUTRILITEā„¢ maisto papildai ir vitaminaiSvorio metimas - bodykey by NUTRILITEā„¢AMWAY HOME valymo priemonÄ—sMaistas ir gÄ—rimaiAMWAY HOME indų plovimo priemonÄ—sAMWAY HOME skalbimo priemonÄ—sDozatoriai ir aplikatoriaiGLISTERā„¢ burnos priežiÅ«raBODY SERIESā„¢ linija ir kitos kÅ«no priežiÅ«ros priemonÄ—sVyrų odos priežiÅ«ros priemonÄ—sSATINIQUEā„¢ plaukų priežiÅ«rabeautycycleā„¢ kosmetikaARTISTRYā„¢ odos priežiÅ«raARTISTRYā„¢ dekoratyvinÄ— kosmetikaKvepalaieSpringā„¢ vandens valymo sistemaVirtuvÄ—s reikmenysAutomobilių priežiÅ«ra