2014-08-22 22:39:00
Navigacija
ŽEMĖLAPIAI
· 1:10000
· 1:25000
· 1:5000
· KITI
· ATLASAI

Rekomenduojame

TARPUKARIO LIETUVOS

TOPOGRAFINIAI ŽEMĖLAPIAI V.2

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

KITI
Lietuvos - Latvijos sienos 1928 m. aprašymas (aprašymą sudaro tekstinė ir grafinė dalys; pateikiama grafinės dalies rinktinis lapas).

Citata iš tekstinės Lietuvos - Latvijos sienos aprašymo (1928 m.) dalies (kalba netaisyta):

"...Šioje knygoje yra smulkus aprašymas Lietuvos - Latvijos valstybinės sienos, nustatytos Mišrios komisijos; remiantis Trečiųjų teismo spren­dimu 1921 m. kovo 21 d. ir konvencija, sudaryta 1921 m. gegužės 14 d. tarp Lietuvos ir Latvijos.

Siena nusmeigta gamtoje, sutvirtinta ženklais ir išmatuota nuo Baltijos jūros iki 488-to punkto, esančio prie gyvosios sienos Grendzės upės Latvijos teritorijoje, Ilukštos apskrities, Kurcumo valsčiaus, Orendzės vienkiemio žemėje.

Sieną nutraukė ir dokumentus pagamino Lietuvos ir Latvijos komisijos rajonais.

Nuo 1-mo punkto iki 70-tam punktui — Lie­tuvos komisija;

nuo 70-to punkto iki 247-tam punktui — Lat­vijos komisija;

nuo 247-to punkto iki 301-am punktui — Lie­tuvos komisija;

nuo 301-mo punkto iki 376a, kur valstybės siena yra Nemunėlio upės vidurys, dešinį — Lat­vijos krantą — nutraukė Latvijos, o kairį — Lietuvos krantą — Lietuvos komisija;

nuo 376a punkto iki 410-tam punktui — Lie­tuvos komisija;

nuo 41 O-to punkto iki 460-tam punktui — Latvijos komisija;

nuo 460-to punkto iki 488-tam punktui — Lietuvos komisija.

Sienos aprašymas su sienos žemėlapiu dydrodyje 1:10000 ant 111 vatmano popieriaus planšėtų paruoštas sulig matavimo davinių dviejuose, egzemplioriuose. Prie aprašymo pridėti 126 braižyniai, kuriuose padidintame dydrodyje nuro­dytos painesnės sienos vietos.

Aprašymas padalytas j 111 skyrių ir kiek­viename skyriuje aprašyti atatinkamo planšėto sienos punktai.

Aprašymas sustatytas lietuvių ir latvių kal­boje ir abu tekstai skaitomi tolygiais.

Sienos aprašymas su žemėlapiu įteikiamas po vieną egzempliorių Lietuvos ir Latvijos vy­riausybėms..."

Kolekcijoje skaitmenizuotos tekstinė ir grafinė dalys.

Lietuvos - Latvijos sienos aprašymo grafinės dalies 24 brėžinys (žemėlapis).
Lietuvos - Latvijos sienos aprašymo (1928 m.) grafinės dalies 24 brėžinys (žemėlapis).
Vilniaus miesto planas (Karo topografijos skyrius, 1940, mastelis 1:12500)

Karo topografijos skyrius, naudodamasis senesne kartografine medžiaga, 1940 metais parengė ir išleido atgauto Vilniaus miesto planą mastelyje 1:12500. Planas atspausdintas keturiomis spalvomis. Juoda spalva- gatvės, geležinkeliai, pagrindiniai pastatai bei užrašai, žalia spalva- želdiniai, ruda spalva- horizontalės (laiptas 10 m.), mėlyna spalva- vandenys.

Plane užrašyti lietuviški gatvių, aikščių,  miesto rajonų, turgaviečių, kapinių pavadinimai. Vardų sąrašas nustatytas remiantis Vilniaus burmistro 1940 metų nutarimais. Nutarimų sąrašuose daugiau kaip 200 pavadinimų, patvirtintų to meto Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministro Barkausko.

Planas buvo laisvai platinamas, įkainuotas 1 LT 25 ct.

Gaižiūnų poligono žemėlapiai

Gaižiūnų kariniam poligonui skirti du skirtingų mastelių žemėlapiai – 1:100000 mastelio topografinis žemėlapis bei 1:50 000 mastelio 1932 leidimo topografinis žemėlapis. Žemėlapis, kurio mastelis 1:100 000, – 12×12 cm matmenų spaudinys, plotu papildantis to paties mastelio (1:100 000) topografinius žemėlapius „1506 Jonava“ ir „1606 Kaišiadorys“, sudarytus kapitono Antano Kučinsko (Kučingio) ir atspaustus 1933-34 metais. Poligono 1:100 000 mastelio žemėlapio rėmuose 6'×10' šiaurėje randasi Ruklos gyvenvietė, o pietrytiniame kampe - Neprėkštos ežeras. Nuotraukos teritoriją rytuose riboja Neris, o vakaruose tiesiasi geležinkelio linija Kaišiadorys-Gaižiūnų gyvenvietė-Šiauliai. Žemėlapyje kilometrinis tinklas juodai įbrėžtas kas 5 kilometrai, o poligono riba nepažymėta. Gaižiūnų poligono 1:100000 mastelio žemėlapio leidimo metai nenurodyti, tačiau, kadangi nepažymėta geležinkelio atšaka Gaižiūnai-Rukla, galima teigti, jog žemėlapis išleistas iki 1932 metų. Žemėlapio rengėjas, tiksli išleidimo data nenustatyti.

1932 metais išleistas 1:50 000 mastelio topografinis žemėlapis su raudona 0,5 cm pločio Gaižiūnų karinio poligono riba. Žemėlapis surinktas iš generalizuotų 1:25 000 mastelio krašto topografavimo žemėlapių:- „448 Jonava“ rytinės pusės (1930 m., sudarytojas R.Pesys), „449 Gegužynas“ (1931m., sudarytojas kapitonas A.Kučinskas), „475 Kalnėnai“ rytinės pusės (1931m., sudarytojas R.Pesys) ir „476 Palomenis“ (1931m., sudarytojas R.Pesys). Palyginus generalizuotų krašto topografavimo 1:25 000 mastelio ir Gaižiūnų poligono (1932 m.) 1:50 000 mastelio žemėlapių turinį, teigtina, kad Gaižiūnų poligono 1:50 000 mastelio žemėlapis papildytas ir naujais objektais. Tai įrodo ir nauja geležinkelio atšaka Gaižiūnai- Rukla, kurios nėra nei 1:25 000 mastelio („449 Gegužynas“, 1931m.) nei Gaižiūnų poligono 1:100 000 mastelio žemėlapiuose. Gaižiūnų poligono 1:50000 mastelio žemėlapio teritorijos apimtis didesnė už 1:100 000 mastelio poligono žemėlapio apimtį. Gaižiūnų poligono žemėlapio, kurio mastelis 1:50 000, rėmeliai 12'×15' vietovėje apima 22×16 km., kilometrinis tinklas įbrėžtas raudonai kas 2 km. Žemėlapis šiaurėje apima Neries ir Šventosios upių vagas, šiaurės-vakarų kampe randasi Jonavos miestas su geležinkelio linija, besitęsiančia iš šiaurės į pietus iki Žaslių Būdos.

Gaižiūnų Poligonas 1932

Gaižiūnų Poligonas 1933
Gaižiūnų poligono žemėlapis masteliu 1:50000 Gaižiūnų poligono žemėlapis masteliu 1:100000

Žemėlapių Karte des Westlichen Russlands pagrindu parengtos dvarų parceliavimo ir kaimų skirstymo vienkiemiais 1919-1939 metais schemos
Tarpukario Lietuvos žemėtvarkos procesą, tiksliau dvarų parceliaciją ir kaimų skirstymą vienkiemiais, atspindi žemėlapių Karte des Westlichen Russlands pagrindu parengtos dvarų parceliavimo ir kaimų skirstymo vienkiemiais (tikriausiai ir miškų padalijimo) 1919-1939 metais schemos. Minėti žemėlapiai, tiksliau juodai balti žemėlapių negatyvai ant stiklo plokštelių, atsitiktinai surasti privačioje kolekcijoje. Plačiau apie žemėtvarkos istoriją tarpukario Lietuvoje galima sužinoti M.E.Tarvydienės Žemėtvarkos pagrinduose.
Dvarų parceliavimas, kaimų skirstymas vienkiemiais 1919-1939
Skaitmenizuotų KdWR žemėlapių, atspindinčių dvarų parceliavimą ir kaimų skirstymą vienkiemiais rinktinis lapas (melsvai pažymėti skaitmenizuoti negatyvai [j.b.], žaliai - skaitmenizuoti žemėlapiai [sp.])

M24 Kalwarija
KdWR serijos žemėlapio M24 Kalwarja pagrindu  parengtos dvarų parceliavimo ir kaimų skirstymo vienkiemiais schemos fragmentas (Kalvarijos apylinkės)

Įdomus statistinis straipsnis leidinyje Žemėtvarka ir Melioracija (1937, 3): Dipl. ekon. V.Balčiūnas, T1936 m. kaimų vienasėdžiais skirstymo statistinės nuotrupos (nuoroda).

Skroblai (Skroblų kaimas, Vilkaviškio rajonas, Bartninkų seniūnija). Kaimas suformuotas 1922-1923 metais išdalinus sklypais Grabaukos dvarą (dv. Grabówka). Tikėtina, jog Skroblų kaimo pavadinimas duotas pagal buvusį dvaro pavadinimą (lenk. Grab - Skroblas) Žemės Reformos valdybos nutarimu Nr. 2975, 1926 m.. Žemė (viso 267 hektarai) išdalinta kariams, mažažemiams ir bežiamiams. Skroblų kaimas ribojosi su Grajauskų kaimu, Vartų kaimu, Šeškinių kaimu, Dotamų kaimu, Liepalotų kaimu. Visų sklypais išskirstytų dvarų pervardijimas ar prijungimas kaimais įvardintas Vyriausybės žinių laikraštyje (1922-1940, žiūr. www.epaveldas.lt)

Grabaukos dvaras
KdWR serijos žemėlapio M24 Kalwarja pagrindu parengtos dvarų parceliavimo ir kaimų skirstymo vienkiemiais schemos fragmentas (Grabaukos ir Dotamų dvarai, Detomiszki, Grabowka)

Žemės padalinimas įformintas planais, paprastai masteliu 1:5000, planus lydi eksplikacijos, su įvardintais žemės sąvininkais, tiksliais sklypų matmenimis, žemės naudmenomis. Kas svarbu planuose išlikęs dvarviečių pastatų išdėstymas. Po žemės reformos didžioji dauguma dvarų sunyko.

Skroblų kaimas
Grabaukos dvaro padalinimo sklypais planas, 1:5000, 1922 (LCVA) Tikslus plano pavadinimas Planas Vilkaviškio apskrities Bartininkų valsčiaus Grabaukos majoratinio dvaro žemės. Pažymėtas plane plotas paimtas remiantis karškiams žeme aprūpinti žeme įstatymu Vyriausybės žinion  ir išparceliuotas kariškių bežemių ir mažažemių reikalams.

Naujaisiais žemės sklypų sąvininkais įvardinti: Pijus Jašinskas, Jonas Lukoševičius, Jonas Savickas, Juozas Zinkevičius, Jonas Petrulis, Jurgis Navikas, Juozas Četvertinskas, Jonas Kerevičius, Vincas Rožaitis, Jonas Ališauskas, Motiejus Ališauskas, Vincas Razumauskas, Antanas Blauzdžiūnas, Mikas Živilas, Jonas Mečeckas, Kazys Eidukevičius, Jokimas Pakulis, Jonas Balanda, Andrius Eidukevičius, Petras Glaveckas, Petras Venclova, Juozas Kerevičius, Pijušas Mikolaitis, Pijušas Navickas, Andrius Čereška, Ona Rožaitienė, Cicilija Šitkauskienė, Juozas Andriuškevičius, Jonas Mikalauskas, Kazys Mykolaitis, Juozas Bagdonas, Uršulė Mackevičaitė, Jonas Griškaitis, Tomas Birštonas, Agota Ligmalienė, Jonas Pakulis, Jonas Zajenkauskas, Juozas Navickas, Kazys Abraitis (?), Jonas Kavaliauskas, Kazys Kotkė. Dalis grabaukos dvaro žemių palikta valstybės nuosavybėje (pati dvarvietė (8 ha), sklypai mokyklai, kapinės, dvaro kūdra).

Pijušas Mikolaitis
Vieno iš sklypų sąvininkas Pijušas Mikolaitis su dukra Gene ir anūkais

Sklypų sąvininkų pastatyti ūkiai puikiai atsispindi kartografinėje madžiagoje.
Skroblaų kaimas 1946
Skroblų kaimas (įvardintas Grabauskų kaimu [RU]) pokarinėje 1946 m. topografinėje medžiagoje , 1:25000, 1946-1947 m. Reikėtų pastebėti, jog Antrojo Pasalinio karo metu fronto linija ilgą laiką 1944 m. šiose apylinkėse stovėjo vietoje, todėl kaimų sugriovimai buvo ypač dideli.

Kolektyvizacija, melioracija, ūkių naikinimas sovietmečiu padarė savo. Dauguma vienkiemių, sodybų sunyko. Nors šiandien Skrobluose pagal gyventojų surašymą 32 gyventojai, tačiau priskaičiuoju tik (o gal net) 10 išlikusių sodybviečių buvusiose Bagdonų, Mackevičių, Griškaičių, Eidukevičių (abejose), Glaveckų, Balandų, Živilų, Razumauskų, Birštonų sodybvietėse...

Skroblų kaimas 2012
Skroblų kaimas 2012 (raudonai įbrėžti 1922 m. sklypai), reikėtų pastebėti, jog pakitusi ir kelio į Bartninkus trasa (aerofotografija iš maps.lt)
Tarpukario Lietuvos kadastriniai planai. Pavyzdys (Kauno apskritis Trakų kaimas)
Žemėtvarkos tikslais tarpukario Lietuvos civilinės institucijos (Žemės tvarkymo departamentas) rengė kadastrinius planus. Dažniausiai sutinkamas mastelis 1:5000. Elementų gausa planai nepasižymi - dažniausiai atvaizduojama žemės sklypų, kaimų ribos, pagrindiniai situacijos elementai (keliai, miškų ribos...).
Pavyzdyje pateikiamas Kauno apskrities Trakų kaimo (netoli Kulvos) kadastrinis planas masteliu 1:5000, situacijos aiškumui greta pateikiamas to laikmečio topografinio žemėlapio masteliu 1:25000 fragmentas.
Suskaitmenizuoti šie kadastriniai planai (mastelis 1:5000):
Biržų apskrities Aukštuolių kaimo,
Biržų apskrities Deikiškėlių kaimo,
Biržų apskrities Mitrišiūnų kaimo,
Biržų apskrities Stipinų kaimo,
Zarasų apskrities Lapiškių kaimo,
Kauno apskrities Trakų kaimo,
Panevėžio apskrities Aukštupėnų, Račiupėnų ir Smilgių kaimų,
Panevėžio apskrities Čiunkių kaimo,
Raseinių apskrities Išlynų dvaro,
Seinų apskrities Kriuonių kaimo,
Šiaulių apskrities Beržėnų kaimo,
Tauragės apskrities Lapkasių kaimo,
Utenos apskrities Antadurių kaimo,
Utenos apskrities kazokų kaimo.


Kalbos, Languages, Языки
Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai Slaptažodį?
Prašyk Naujo!.
Google reklama

Skaitliukas
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Užkrauta per 0.01 sekundes 1,538,636 unikalūs lankytojai