2024-03-19 10:41:16
Navigacija
ŽEMĖLAPIAI

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

SENIEJI ŠVEDŲ ŽEMĖLAPIAI
Senieji švedų žemėlapiai

Žinias apie istorinius temos aspektus galima pagilinti literatūros šaltiniuose (žiūr.žem.). A. Kotljarchuk "In the Shadows of Poland and Russia. The Grand Duchy of Lithuania and Sweden in the European crisis of the mid 17th-century" galima laisvai parsisiųsti (Anglų kalba) ir studijuoti.

The map of the Kaunas district and southern Samogitia. 1656. Georg von Schwengeln

Kauno apylinkų ir pietinės Žemaitijos žemėlapis. Žemėlapis datuotinas 1655-1656, autorius  Georg von
Schwengeln (kitais šaltiniais autorius gali būti ir Eric Dahlbergh). The map of the Kaunas district and southern Samogitia. 1656. Georg von Schwengeln. Detalesnį žemėlapio fragmentą surasite skyriuje KALVARIJA ŽEMĖLAPIUOSE.

Tai seniausias ir pakankamai detalus Užnemunės žemėlapis (palyginimui pažvelkite į Lietuvos kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos (1549-1616) pastangomis 1613 metais Amsterdame išleistą LDK žemėlapį „MAGNI DUCATUS CAETERARUMQUE REGIONUM ILLI ADIACENTIUM EXACTA DESCRIPTIO“ – „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir jai gretimų sričių tikslus aprašymas“).

Georg von Schwengeln Kauno apylinkių ir pietinės Žemaitijos žemėlapyje dabartinėje Kalvarijos ir Marijampolės vietoje pavaizduota didelė giria su užrašu „Grosse Wildtnus“. Į vakarus nuo jos pažymėti Gražiškiai, Lankeliškiai, Karalkrėslis, Vilkaviškis, o rytuose – Simnas ir kitos vietovės. Daugelis Sūduvos istorijos tyrinėtojų sutaria, kad karų su Rusija ir Švedija metu XVII a. viduryje žmonės, bijodami priešų kariuomenės, bėgo į didžiąsias Sūduvos girias. Dalis tų pabėgėlių čia įsikūrė nuolatiniam gyvenimui ir labai paspartino šių girių kolonizaciją.

Dar įdomesnis, pildantis Georg von Schwengeln Kauno apylinkių ir pietinės Žemaitijos žemėlapį, Magnus Gabriel de la Gardie (1622-1686), Švedijos kariuomenės generolo, Žemaitijos bei kitų Lietuvos sričių valdytojo, vadovaujamo švedų kariuomenės žygio iš Lietuvos į Lenkiją žemėlapis, susidedantis iš 21 mažo formato (16x17 cm/15x16 cm) lapų. 6 lapai atvaizduoja dalį dabartinės Lietuvos teritorijos (Lietuvos Užnemunė, tuometinės Žemaitijos seniūnija, Trakų vaivadija). Žemėlapio sudarytoju laikoma Švedų kariuomenės inžinerinė tarnyba. Švedų kariuomenė, susidedanti iš 7000 (kitais duomenimis iš 9000) karių žygiavo iš Veliuonos į Lutociną, ten susijungti su Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo daliniais. Žemėlapiuose detaliai suplanuota žygio trukmė, sustojimo vietos, kariuomenės išsidėstymas. Kadangi švedų kariuomenė žygiuodama atsiliko nuo planuoto grafiko (žygio planas pateiktas žemėlapiuose), realus judėjimas atsispindi švedų kariuomenės vadovybės raportuose/laiškuose ir atsispindi A.Šapokos knygoje (žiūr.Literatūra, 1), galima daryti prielaidą, jog žemėlapiai buvo sukurti iki žygio pradžios. Istorikai nesutaria, ar žemėlapiai parengti pasinaudojus švedų kariuomenės žvalgų surinktais duomenimis ar senesne kartografine medžiaga. A.Šapoka nustatė, jog De la Gardis su kariuomene per Nemuną ties Veliuona persikėlė spalio 29 d., Gelgaudiškyje buvo lapkričio 3 d., Kudirkos Naumiestyje lapkričio 8 d., lapkričio 11 d. Virbalį ir tik lapkričio 13 d. Vižainyje (lapkričio 15 d. Perašlyje, 17 d. Bakalariavoje), žemėlapiuose gi nurodoma, jog švedų kariuomenė persikelti per Nemuną turėjo spalio 20, atitinkamai žygiuoti turėjo 10-12 dienų ansčiau ir greičiau.

1655 1655
Žemėlapis, vaizduojantis kelią nuo
Veliuonos iki Gelgaudiškio (1655)
Žemėlapis, vaizduojantis kelią nuo
Gelgaudiškio iki Sudargo (1655)
1655 1655
Žemėlapis, vaizduojantis kelią nuo Sudargo
iki Slavikų (1655)
Žemėlapis, vaizduojantis kelią nuo
Slavikų iki Kudirkos Naumiesčio (1655)
1655 1655
Žemėlapis, vaizduojantis kelią nuo
Kudirkos Naumiesčio iki Virbalio (1655)
Žemėlapis, vaizduojantis kelią
nuo Virbalio iki Vižainio (1655)
Žemėlapių originalai sugomi Švedijos Karo archyve

 

Raseinių ir Kauno vietovių žemėlapis 1702

Raseinių ir Kauno vietovių žemėlapis. (Gerhard Ernst Ehrenschantz, 1702, 450x336 cm)

1702 žemėlapis

Raseinių ir Kauno vietovių žemėlapio (Gerhard Ernst Ehrenschantz, 1702, 45x37 cm) fragmentas, Kauno apylinkės

Raseinių ir Kauno apylinkių žemėlapio autorius Gerhardas Ernstas Ehrenschantzas (1663–1703) buvo Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenės generolas leitenantas, fortifikacijų specialistas, atsakingas už kariuomenės aprūpinimą. Žemėlapis apima arealą, kuriame buvo įsitvirtinusi švedų kariuomenė 1701-1702 metais ir beveik sutampa su švedų kariuomenės veiksmų zona 1701 m. gruodžio mėnesį. Žemėlapyje vaizduojama teritorija apima dabartinę Šiaulių rajono ir Panevėžio rajonų pietinę dalį, beveik visą Kelmės rajoną, didesnę dalį Jurbarko rajono, visą Raseinių ir Kėdainių rajoną ir šiaurinę Kauno rajono dalį. Tolimiausiais miestas žemėlapio šiaurės vakaruose – Užventis (Uswenty), vakaruose – Kaltanėnai (Calnena), pietvakariuose – Jurbarkas (Giurbeg), į rytus nuo jo pažymėta Veliuona (Willone), po to Kaunas (Koufne). Viršuje – Kėdainiai (Kaydana), dar šiauriau – Ramygala (Remigoul), Panevėžys (Poniwitz), šiauriausi miestai – Šeduva (Schedowa) ir Radviliškis (Razewiliac). Labai preciziškai nubraižyti keliai. Prie miestų, kuriuose stovėjo švedų daliniai, raudona spalva užrašyta, kieno ir koks dalinys jame stovi, pažymėti kai kurių gyvenviečių ir vietovių įtvirtinimai. (Pagal Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai. UNESCO Pasaulinio paveldo komiteto 30-osios sesijos tarptautinės parodos katalogas. TDM, Vilnius 2006.)

Lietuvos žemėlapis 1702

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis (1702 m., Gerhard Ernst Ehrenschantz, 56x34 cm)

Lietuva 1702

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio (1702 m., Gerhard Ernst Ehrenschantz, 56x34 cm) fragmentas, Užnemunė (Įdomu, jog Švedų 1702 metų žemėlapiai daug tikslesni nei vėliau išleisti ne karo topografų darbai, žiūr. R.Zannoni, Pfau, J.Kanterio žemėlapiai (1770-1771))

Žemėlapyje tiksliai nubraižytos tik vakarinės Lietuvos teritorijos: Žemaitijos seniūnija, kuri nuspalvinta kita spalva nei likusi Lietuvos teritorija, bei Užnemunė. Rytinės valstybės teritorijos pažymėtos labai netiksliai. Jos per daug ištįsusios iš vakarų į rytus, miestų ir miestelių tinklas pakankamai retas. Akivaizdu, kad žemėlapio autorius gerai žinojo tik vakarines ir pietines žemes. Švedai nepasiekė rytinių LDK žemių, todėl jiems nebuvo taip aktualu turėti tikslius jų žemėlapius. Jų veiklos teritorija apėmė šiaurės Lietuvą ir Žemaitiją, o tikslas buvo – žygiuoti į pietus, į Lenkijos Karalystę. Susidaro įspūdis, kad žemėlapis nebaigtas braižyti. Pirma, nėra legendos, antra, vėjų rožė pradėta braižyti, tačiau nebaigta. Tikriausiai jis buvo pradėtas braižyti vėliau nei Raseinių ir Kauno apylinkių žemėlapis. Darbus teko nutraukti, nes 1702 m. balandžio 3 d. Karolis XII išvyko karo žygin į Lenkiją, tikėdamasis sutriuškinti Lenkijos ir Lietuvos valdovo Augusto II Stipriojo pajėgas. Žemėlapis svarbus tuo, kad jame pažymėtas Karolio XII kelias iš Livonijos į Raseinius ir iš Raseinių į Lenkiją.

Pastarieji du žemėlapiai iliustruoja Karolio XII žygį per Lietuvą, taip pat atskleidžia, kaip veikė švedų kariuomenės žvalgyba ir inžinerinis korpusas, žvalgydamas teritoriją ir sudarydamas vietovių kelių žemėlapius. (Pagal Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai. UNESCO Pasaulinio paveldo komiteto 30-osios sesijos tarptautinės parodos katalogas. TDM, Vilnius 2006.)

Literatūra:

1. Šapoka A., 1655 metų Kėdainių sutartis, arba švedai Lietuvoje 1655–1656 metais, Vilnius, 1990.

2. Kotljarchuk A., In the Shadows of Poland and Russia. The Grand Duchy of Lithuania and Sweden in the European Crisis of the mid 17th-century, Sodertorns hoskola, 2006.

3. Lietuva Žemėlapiuose LNM. 2011

4. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai. UNESCO Pasaulinio paveldo komiteto 30-osios sesijos tarptautinės parodos katalogas. TDM, Vilnius 2006.

Kalbos, Languages, Языки
Man patinka maps4u.lt
Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Pamiršai Slaptažodį?
Prašyk Naujo!.
Google reklama

Skaitliukas
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Užkrauta per 0.04 sekundes 7,548,469 unikalūs lankytojai