2014-12-21 03:51:09
Navigacija
ŽEMĖLAPIAI
· 1:10000
· 1:25000
· 1:5000
· KITI
· ATLASAI

Rekomenduojame

TARPUKARIO LIETUVOS

TOPOGRAFINIAI ŽEMĖLAPIAI V.2

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

KITI - PAVIENIAI iki 1918
Lietuviški pavieniai žemėlapiai iki Nepriklausomos Lietuvos (1918-1940) laikotarpio.
Šiame skyriuje apžvelgsime pavienius lietuviškus (lietuvių kalba, autoriai) žemėlapius, atvaizduojančius Lietuvą ar atskiras Lietuvos dalis bei išleistus dar iki Nepriklausomos Lietuvos (1918-1940) periodo.

Seniausias žemėlapis lietuviškai

Mažosios Lietuvos laikraštyje "Nusidavimai apie Evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonių" 1876 metais 8 numeryje išspausdintas Vakarų Europos ir Afrijos žemėlapis, iliustruojantis misionieriaus E.Švelniaus kelionės iš Europos į Afriką aprašymą.

Žemėlapio dydis 115x186 mm, geografinių objektų pavadinimai užrašyti lietuvių kalba.

P.Vileisis Trumpa Geografija 1898

Petras Vileišis 1898 metais (slapyvardžiu Neris) parengė ir Čikagoje išleido geografijos vadovėlį "Trumpa geografija arba žemės aprašymas". Šiame vadovėlyje pateikti 26 įvairių pasaulio šalių žemėlapiai, vienas iš jų (8) - Lietuvos žemėlapis, įvardintas "Lietuva Tikroji".

Jeigu kam nors įdomu,- visas vadovėlis (nuoroda).

 

 

Žemėlapis Lietuviškai Latviško krašto

Žemlapis Lietuviškai Latviško krašto (Karte von Littauer - Lettenland).

Mastelis 1:840000, žemėlapio dydis apie 69x68 cm.

Sudarė Antanas Macijauskas (Maciejauskas, 1874-1950), žemėlapis išleistas A.Iljino spaustuvėje S.Peterburge 1900 m. Didelė dalis tiražo (bendras tiražas 2000 vnt.) konfiskuota.

Plačiau apie žemėlapio autorių Antaną Macijauską (nuoroda).

P.Vileišis Lietuvos žemėlapis

Dienraštis "Vilniaus Žinios", finansuojamas P. Vileišio, 1905 metais prenumeratoriams išleido nemokamą dienraščio priedą - knygelę "Vaikų skaitymėliai su Lietuvos žemėlapiu". Žemėlapyje pavadinimu Lietuvių kalbos ploto žemėlapis lietuvių kalbos ploto ribos užbrėžtos labai panašios kaip 1898 m. žemėlapio (žiūr. aukščiau). Vietovardžių rašyba pagerėjusi, bendras geografinių vardų skaičius – 192. Nurodyti geležinkeliai ir plentai.

Žemėlapio mastelis 1:1562000

Žemėlapis pilnu dydžiu (nuoroda).

Lietuvos ir pakraščių žemėlapis

Lietuvos ir jos pakraščių žemėlapis

Mastelis 1:840000, žemėlapio dydis 98x91 cm.

Netiražuotas, parengtas 1906 m.

A.Macijauskas Lietuvos žemėlapis

Žemėlapis Lietuvos

A.Macijausko (A.Macejevskio) priedas A.Adatos knygai "Pradinė geografija".

Mastelis 1:2520000

Ryga, 1905.

Lietuvos istorija, Maironis

Lietuvos žemėlapis Vytautui Didžiajam viešpataujant.

Žemėlapis publikuotas kaip priedas prie Maironio Lietuvos istorijos (3 - leidimas 1906).

Išleistas Lietuvos Laikraščio, Peterburge.

Maironio Lietuvos istoriją su kunigaikščių paveikslais ir žemėlapiu (3-čias leidimas, 1906) galite surasti ČIA (nuoroda).

Žemėlapis iš RCIN.

Žemėlapis pilnu dydžiu (nuoroda)

Maironio (Jono Mačiulio) 150 gimimo metinėms.

M.Davainio atvirukas žemėlapis

Pirmasis lietuviškas žemėlapis atvirukas.

Autorius Mečislovas Davainis-Silvestraitis (1849-1919).

Vienspalvis atvirukas Kuktos spaustuvėje išleistas 1908 m., atviruko matmenys 9 x 14 cm., žemėlapio mastelis 1:3 500 000.

Atvirukas (ir žemėlapis) pilnu dydžiu (nuoroda).

Suvalkijos Piliakalniai

Juozapas Radziukynas (1844-1925) leidinyje Suvalkų rėdybos pilekalniai su žemėlapiu (1909) patalpino ir Užnemunės žemėlapį. LeidėjasJurgis Pesys, varšuva 1909.

Žemėlapis pilnu dydžiu (nuoroda).

Lietuva 1909

Juozas Gabrys. Geografijos vadovėlis skiriamas Lietuvos mokyklai.

Žemėlapis atvaizduojantis Lietuvą. Mastelis 1:5000000. Išleista Paryžiuje 1909.

Žemėlapius braižė A.Levy ir A.Braks.

Lietuvos žemėlapis su etnografijos siena. Verbickis

Lietuvos žemėlapis su etnografijos siena

Mastelis 1:1050000, žemėlapio dydis 52x46 cm.

Paruošė Valerijonas Verbickis (Verbickas, 1885-1979), išleido "Lietuvos ūkininko" bendrovė 1911 m, spausdinta Iljino kartografijos įmonėje.

Lietuvos etnografijos žemėlapis

1914 m. žurnale Vairas (16 Nr.) išspaudintas Antano Smetonos straipsnis "Lietuvos etnografijos ribos" kartu su "Lietuvos ūkininko" bendrovės žemėlapiu R.D.Ekerto Lietuvos etnografijos žemėlapis 1863 metų.

Žemėlapio mastelis 1:1680000. Žemėlapio dydis 23x26 cm. Žemėlapio autorius Jurgis Čiurlys (1881-1959).

Lietuvos Kultūros ratilo žemėlapis

(Lietuvos) Kultūros ratilo žemėlapis

Žemėlapis publikuotas straipsnyje Kultūros laipsnis Lietuvoje (žurnalas Vairas, 1914, 7 numeris). Straipsnio ir žemėlapio autorius P.M. (spėjame, jog Petras Malakauskis)

Žemėlapis pilnu dydžiu (nuoroda).

Lietuva Saulės užtemimo žemėlapis 1914 Lietuvos žemėlapis su pilno saulės užtemimo juosta

 

Žemėlapis publikuotas straipsnyje Saulės užtemimas Lietuvoje 1914 m. rugpjūčio 8 d. (žurnalas Vairas, 1914, 13 numeris). Straipsnio ir žemėlapio autorius K.Š-nis. (Konstantinas Šakenis)

Žemėlapis pilnu dydžiu (nuoroda).

 

Matas Šalčius Lietuvos žemėlapis

Lietuvos žemlapis (The Map of Lithuania).

Mastelis 1:1 830 000, žemėlapio dydis 60 x 55 cm.

Parengė (taisė) Matas Šalčius, išleista JAV C.S.H.&Co, 1917 m.

Žemėlapis peržiūrai (nuoroda)

Didžiosios Lietuvos žemėlapis

Didžiosios Lietuvos žemėlapis

1917 m. publikuotas P. Klimo knygelėje „Lietuva, jos gyventojai ir sienos” kaip priedas. Knygelės leidėjas M. Kuktos spaustuvë, Vilnius.

Mastelis 1:1680000. Dydis 25x30 cm.

Žemėlapis peržiūrai (nuoroda).

Knyga P.Klimas "Lietuva, jos gyventojai ir sienos" (nuoroda).

Lietuva 1917

R.D'Ekerto Lietuvos etnografinis žemėlapis 1863 m.

Mastelis 1:1600000.

Publikuotas Antano Smetonos knygoje "Atgimstant" III T. (1930-1931)

Carte de Lituanie

1918 m. pradžioje Lietuvos informacijos biuro (LIB) Lozanoje iniciatyva Berne buvo atspaustas Vlado Daumanto (1883–1977) parengtas žemėlapis Carte de La LITUANIAE. Tai 1:1500000 mastelio etnografinis Lietuvos žemėlapis su lietuviškais vietovardžiais. Žemėlapio dydis 66 x 91 cm., žemėlapis spalvotas, sulankstomas, su Vyčiu viršelyje. Trys šio žemėlapio leidimai buvo atspausti Šveicarijoje, vienas – Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Plačiau apie žemėlapio autorių Vladą Daumantą (Vladislovą Dzimidavičių, 1885-1977).
Atnaujinta 2013 07 07
Suvalkijos žemėlapis, B.K. Balutis 1:252 000, 1915

Suvalkijos Žemėlapis, Balutis 1915

Iki Lietuvos nepriklausomybės lietuvių kalba išleistų Lietuvos žemėlapių autoriai paprastai naudojosi carinės Rusijos varstinės sistemos žemėlapiais, o jų autoriai ,kaip taisyklė, kartografinį išsilavinimą ar šio darbo įgūdžius buvo įgiję Rusijoje. Išimtimi laikytinas JAV kartografu žemėlapių leidyboje Čikagoje kompanijoje „Rand McNally and Company“ dirbęs B.K.Balutis. Jis buvo gerai informuotas apie jo planuojamam leisti Lietuvos žemėlapiui naudotinus žemėlapius. .Pagrindinė sudaromo žemėlapio problema buvo lietuviški vietovardžiai, kurie vokiečių, rusų ir lenkų žemėlapiuose buvo dažnai lietuviui neatpažįstami .Supratęs, kad visos Lietuvos etnografinės teritorijos žemėlapio rengimas gali užsitęsti keletą metų, B.K.Balutis nusprendė žemėlapį leisti dalimis pagal pagrindines etnografines sritis.

Kadangi B.K.Balutis buvo gausiausiai surinkęs Suvalkijos krašto medžiaga, pirmiausiai ši etnografinė Lietuvos dalis ir buvo kartografuojama. Dėl vietovardžių rašybos laiškais konsultuotasi net su J.Basanavičiumi. Autoriaus teigimu, žemėlapyje pažymėta daugiau kaip 3000 vietovardžių. Žemėlapis pradėtas sudaryti 1910 metais, o atspausdintas 1915metais. Ilgas žemėlapio ruošos periodas susietas su B.K.Balučio darbo vietos kaita, kai jis iš kartografinės firmos perėjo dirbti į „Lietuvos laikraščio“ redakciją.

Suvalkijos ribos Balučio ir Suvalkų gubernijos žemėlapiuose yra identiškos, išskyrus nedidelį pietų sienos apendiksą Balučio žemėlapyje (tarp Bobro upės, Augustavo kanalo ir pačioje apendikso apačioje Dalistavo gyvenvietės).Suvalkijos žemėlapis apima ir nūdienos Lenkijos teritorijoje esančius miestus-Suvalkus, Augustavą, Seinus.

Žemėlapis buvo atspausdintas penkiomis spalvomis 1000egz. tiražu, žemėlapio matmenys rėmeliuose 72,5x53,7 cm. (pagal Balutį - 28x22colių).Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė Lietuvos visuomenei įvertinti kruopštaus darbo rezultatą, o vėliau žemėlapis tapo retenybe. 1919 metais B.K.Balutis į Lietuvą parsigabeno tik žemėlapio cinko klišę, ją perdavė Karo muziejui Kaune. Generaliniam štabui įsteigus kartografijos tarnybą, klišė buvo perimta. Žemėlapio atspaudo neturėjo net autorius.

Žemėlapyje pateikti sutartiniai ženklai, kurie žymi gyvenviečių skirstymą pagal administracinį ir diecezinį požymius, bei žymimi kaimai su mokyklomis. Neįvardyti dvarai ir palivarkai. Keliai-dviejų kategorijų: plentai ir vieškeliai; pažymėti geležinkeliai ir stotys. Iš hidrografijos objektų paženklinta tik upės ir upeliai bei kanalai. Reljefas nekartografuotas, tik žymėtos didesnės pelkės.

Nurodytos ribos su prūsais, gubernijų ribos, septynių kartografuotų pavietų (Šakių, Vilkaviškio, Kalvarijos, Marijampolės, Seinų, Suvalkų ir Augustavo) ribos ir riba tarp lietuvių ir Mozūrų. Pastaroji riba prasideda žemiau Vižainių ir tęsiasi pietryčių kryptimi tarp Seinų ir Suvalkų iki Nemuno žemiau Druskininkų. Taigi Mozūrams priskirta pietinė teritorija su Suvalkais ir Augustavu bei Augustavo miškais. Pavietų teritorijos nuspalvintos. Įdomus nūdienos kalbos požiūriu sutartinis ženklas “krasos ir telegrafo stotis“. Matyt tai buvo perimta iš naudoto vokiško šaltinio. Žodis „krasa“ jau nebevartojamas ir vokiečių kalboje - paštas. Lietuvių kalbos rašyba pavieniuose sutartinių ženklų paaiškinimuose nūdienos požiūriu neįprasta: stotįs - stotys, pliantai - plentai ir pan. Žemėlapyje kas 30 minučių įbrėžtas geografinis tinklas teikiamas dvejopai: į rytus nuo Paryžiaus meridiano ir į vakarus nuo Pulkovo meridiano

Publikuota: Etnokultūros žurnale Suvalkija, 2010 Nr.2 (43)
Kalbos, Languages, Языки
Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai Slaptažodį?
Prašyk Naujo!.
Google reklama

Skaitliukas
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Užkrauta per 0.01 sekundes 1,687,372 unikalūs lankytojai