Juozas Andrius (Andžejauskas) 1900-1988

Juozas Anrius (Andžejauskas) gimė 1900 01 01 Panevėžyje. Mokėsi Kaune. 1919 01 03 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 07 06 baigęs Karo mokyklą (I laid.) karužo laipsniu (vėliau pakeistas į leitenanto laipsnį) paskirtas į Inžinerijos dalį. 1919 08 05 perkeltas į Panevė­žio batalioną, 1919 08 30 - į Pionierių kuopą, vėliau į In­žinerijos pulką. 1922 10 06 baigė Aukštuosius karininkų kursus (II laid.). 1923 05 22 suteiktas vyr. leitenanto laips­nis. 1926 01 06 perkeltas į Vyriausiąjį štabą, paskirtas į Operacijų skyrių. 1926 02 16 suteiktas kapitono laipsnis. 1928 baigė gimnaziją. 1929 02 21 perkeltas į Generalinio štabo Karo topografijos skyrių. 1929 11 23 suteiktas majoro laips­nis, 1931 07 15 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Topografijos skyrių. 1934 09 06 suteiktas plk. leitenanto laipsnis. Dirbdamas Karo topografijos skyriuje 1930-34 dėstė topografiją Karo mokykloje, sudarinėjo žemėlapius. Bendradarbiavo „Karo archyve", „Karyje", „Trimite" ir kt. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą, tarnavo Kariuome­nės štabo Karo topografijos skyriuje, buvo nuotraukų da­lies vedėjas. Nuo 1940 09 21 ėjo RA 29 ŠTK Karo topo­grafijos skyriaus viršininko pareigas. Vokiečių okupacijos metu gyveno Lietuvoje. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Po karo mokytojavo Vokietijoje. Vėliau emigravo į JAV, gyveno Bos­tone, Los Andžele. Dirbo žurnalo „Lietuvių dienos" admi­nistracijoje, sudarė žemėlapių: Lietuvos politinį, Lietuvos geografinį (su A. Saliu, 1956), Lietuvos etnografinių sienų (1968), Lietuvos žemėlapį mokykloms (1973), Lithuania (anglų k., 1978), Lietuvos žemėlapį su etnografinių Lietu­vos sričių sienomis (1979). Nuo 1953 „Lietuvių enciklo­pedijos" Kartografijos ir geodezijos skyriaus redaktorius. Mi­rė 1988 07 07 Los Andžele.

Juozas Andrius (JAV)

Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinu (1936), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Savanorių me­daliu (1928).

Pagal Lietuvos karininkai 1918-1953

Karo topografijos skyriaus karininkai Lietuvos-SSSR sienos žymėjimo metu. Trečias iš dešinės- plk.ltn.J.Andrius

LIETUVOS ŽEMĖLAPIS, Map of Lithuania, 1956, sudarė Juozas Andrius, vadryną žiūrėjo A.Salys, vandenų tinklą tikrino St.Kolupaila, išleido J.Kapočius  (šaltinis: www.aidai.us, 1957. - Nr.4. - P.187 - 188)

Parašė Steponas Kolupaila

Lietuvių Enciklopedija, pasigėrėtinas mūsų emigracijos paminklas, išspausdino X tomą, siekiantį raidę K. Atskiras tomas bus paskirtas Lietuvai; jis jau redaguojamas. Ryšium su tuo, kaip priedą prie Lietuvos tomo, Enciklopedija išledo Lietuvos žemėlapį, Juozo Andriaus redaguotą.

Žemėlapis turi mastelį 1 : 532 000 ir 72.5 cm aukštį bei 103 cm plotį, be rėmų. Jo ribos siekia Liepoją ir Ludzą šiaurėje, Balstogę bei Baranovičius pietuose, Drisą ir M;nską rytuose, Elbingą vakaruose. Pietinė Rytprūsių dalis išjungta: jos vietoje įdėti M. Gimbutienės Aisčių paplitimo žalvario ir geležies amžiuose ir A. Šapokos Lietuvos 15 amžiuje žemėlapiai. Žemėlapis — hipsometrinis: augščiai virš jūros pažymėti spalvomis — žalia ligi 100 m, augščiau geltona ir ruda. Baltijos jūros gilumai parodyti izobatomis kas 10 m vienoda spalva. Vietovardžius tvarkė prof. A. Salys, hidrografini tinklą prof. S. Kolupaila. Prie žemėlapio pridėta 47 psl. knygutė su įžanga ir vardynu: labai vertingas priedas, skiriamas žymia dalimi svetimiems skaitytojams ir naudotojams.

Žemėlapį paruošti ir išleisti — didelis, epochinis darbas. Tą darbą atlieka patyrę specialistai tam tikruose institutuose per metų eiles, žemėlapis, kaip ir rimta knyga, reikalauja mokslo, meno ir technikos žinių. Todėl pagal žemėlapio turinį ir išvaizdą galima spręsti apie krsšto kultūros lygį. Pasitaiko, kad žemėlapį leisti pasiima diletantai, kartais kilniais tikslais: jie kompromi'uoja kartografją ir savo kraštą, išskyrų i tą atvejį, jei jie sugeba vykusiai nusikopijuoti svetimą darbą, nedaug ji pagadindami. Dar tremtyje vienas pilietis išleido Lietuvos žemėlapį, tik jam neatėjo į galvą mintis, kuriam reikalui žemėlapyje nubrėžtas meridianų ir paralelių tinklas!

Pirmą rimtą Lietuvos žemėlapi su lietuviškais vietovardžiais paruošė ir išleido 1924 metais Povilas Matulionis. Jis buvo žymus miškininkas ir didelis patriotas: jo žemėlapis buvo tuo metu labai naudingas, nors turėjo nemaža klaidų. Kiti leidėjai ne kartą naudojo tą žemėlapį, kartodami visas klaidas. Karo Topografijos Skyrius išleido 1934 metais daug tikslesnį Lietuvos žemėlapį, 1 : 400 000 mastelyje: jį redagavo pik. A. Krikščiūnas, dirbo bent keli kartografai ir bent keliolika patarėjų, įvairių sričių žinovų. Spaudos Fondas buvo leidęs sieninių žemėlapių mokykloms: ten stambiomis raudonomis raidėmis įstrižai visą lapą buvo atspausta: Lenkų okupuotas Vilniaus kraštas. Taip politikai moka įpilti deguto kibirą j medaus statinę. Politikų reikalavimams patenkinti Karo Topografijos Skyriaus žemėlapyje teko paaukoti kampą su Nemuno versmėms, kur buvo įdėtas schematinis Pabaltijo žemėlapis, kad pasaulio analfabetai surastų, kur yra Lietuva.

Tą politikų daromą žalą žemėlapiams miniu dėl to, kad eilė naujo žemėlapio trūkumų atsirado dėl panašių priežasčių. Prieš keletą metų mūsų politikai užsimanė turėti žemėlapį būsimoms taikos konferencijoms su visokiomis sienomis. Jiems ne tiek svarbus buvo žemėlapio turinys, kiek sienos, buvusios, esamos, nesamos ir įsivaizduojamos. Sienos žemėlapyje būtinos, tik jos turi būti tikslios ir nekenkti kitiems ženklams, neturi būti plakato pobūdžio. Pradėtas darbas buvo panaudotas Enciklopedijos žemėlapiui, išbraukiant nereikalingas sienas. Sumanytojai laikėsi keistos pažiūros: nedėti tų sienų, kurių Lietuva nebuvo pripažinusi, todėl nebuvo parodyta vad. administracijos linija, kuri per 20 metų skyrė nuo Lietuvos Vilniaus kraštą. Dėl to buvo sunku nubrėžti apskričių sienos ir neparodyti jų pakeitimai 1939-1940 metais. Netiksliai parodyta Lenkijos-Sovietų 1920-1939 metų siena. Visai be reikalo nubrėžta apytikrė 1566 metų ribaoją buvo galima pažymėti A. Šapokos žemėlapyje. Neparodytos dabartinės okupuotos Lietuvos sienos, bet pripažinta Potsdamo siena tarp Rusijos ir Lenkijos. Ir rytinė buv. Lenkijos dalis pripažinta Gudijai. Tik po ilgos kovos pavyko atstatyti žemėlapio kampą su Nemuno augštupiu, kad mokyklų jaunimas galėtų rasti, iš kur teka Nemunas. O schema analfabetams iškelta į priedą su vardynu.

Žemėlapio turinys imtas, dalimi, iš kauniškio 1 : 400 000 žemėlapio, papildant ir pataisant jį pagal turimus duomenis. Ypatingai svarbūs tikri vietovardžiai. Nesuskubom atlikti vietovardžių tikrinimo ir tvarkymo darbo Lietuvoje. Prof. Salys pasiėmė sunkią pareigą užpildyti tą spragą emigracijos sąlygose. Jis sėkmingai atliko tą darbą vakarinėj dalyje, bet neturėjo duomenų rytinei daliai. Ten palikti lenkiški vardai su lenkiška transkripcija, net ten, kur ankstyvesni žemėlapiai rašė lietuviškus vardus, pvz. Szczara — ščėra, Molczadž — Maučėdis, Newda—Niauda, TJsza — Uša, Uzdianka — Uzda, Dvinosa — Dvynasa. Palieku kalbininkams kritikuoti kai kuriuos neįprastus vardus, kaip Kriavas, Svieriai, Naročius, Medviagalis...

Vietovardžių ir turinio atžvilgiu naujas žemėlapis yra daug geresnis, kaip visi ankstyvesni. Darbas buvo atliekamas bent per 3 metus. Leidėjas į jį idėjo nemažą pinigų sumą. Redaktorius, po sunkaus dienos darbo, vakarais, ir dar ligų kamuojamas, dirbo sunkų darbą, vis taisė ir keitė, lipino įrašus primityviomis priemonėmis. Jis net neturėjo pantógrafo — įrankio kopijuoti, keičiant mastelį. Jis neturėjo po ranka Lietuvos žemėlapio 1 ¡ 100 000, iš kurio būtų galima tikrint pagrindinius duomenis. Prof. Salys turėjo plačią korespondenciją su daugybe vietos žmonių ir žinovų, kartais dėl vieno kurio vietovardžio. Ir šio straipsnio autorius paaukojo daug vakarų su smulkiais žemėlapiais, vargindamas savo senas akis. Buvo tikėtasi, kad daromas naudingas bendruomenei darbas. Tačiau, reikia atvirai prisipažinti, kad išėjęs iš spaudos žemėlapis apvylė jo entuziastus. Visus gerus norus pagadino spaustuvė, kuriai buvo pavestas litografijos darbas. Gal toji spaustuvė gamina puikius plakatus ir saldainiams etiketes, tačiau ji parodė visišką nemokėjimą spausdinti žemėlapius, žemėlapis buvo užsakytas 1 : 500 000 mastelyje, originalai buvo paruošti dvigubai didesni. Sumažinti nesugebėta, padaryta 6.4 procentų klaida, žemėlapis pasirodė "egzotiškame" mastelyje 1 : 532 000. Tai sudaro nepatogumų juo naudotis. Blogiau išėjo su spalvom: spaustuvė parinko tokias tams'as ir murzinas spalvas, kad vietomis per jas nematyti upių tinklo ir užrašų. Bendras žemėlapio įspūdis gaunamas blogo skonio, svetimas rimtiems žemėlapiams. Ypatingai nerimtas atrodo žemėlapio titulas, nubrėžtas iškreivintomis raidėmis ir perjuostas pigiu trispalviu kaspinu. Taip buvo pratusios mūsų gimnazistės puošti vakarų programas garbės svečiams. Man atrodo, kad spaustuvė derino spalvas prie tos juostelės: gal dėl to A. Šapokos žemėlapis išėjo ypatingai bjauriai iliuminuotas. Didelę žalą padarė žemėlapiui tamsiai mėlyna ežerų spalva, kuri padengė užrašus: jiems teko išpjauti "salas" ar padalyti ežerą pusiau. Kas, pvz., atspės Vištyčio ežero kontūrus?

Žemėlapių nebūna be klaidų. Nežiūrint visų pastangų, jų yra ir naujame žemėlapyje, ir vietos žmonės tuoj jas pastebi. Pvz. Eržvilko glžk. stotis pateko ne į vietą, ir per klaidą parodyta, kaip bažnytkaimis. Yra vietų, kur vieni užrašai dengia kitus, o to neturėjo būti. Didieji miestai be reikalo parodyti padidintais kontūrais: dėl to Kaunas išaugo beveik ligi Garliavos!

Žemėlapio priede per daug akį rėžiančių klaidų angliškame tekste. Vis dėlto palinkėkime žemėlapiui pasisekimo, kurio troško tie žmonės, kurie į jį dėjo tiek gražių vilčių.

Lietuvos etnografinės sienos, nustatytos Lietuvos tyrimo instituto. Braižė J.Andrius, 1968, JAV (39x47 cm)

Lietuva, Lithuania. Sudarė J.Andrius 1979, JAV. Išleido Devenių kultūros fondas, spausdino J.Kapočius

Lietuva, Lithuania. Sudarė Juozas Andrius, 1979, JAV.  Išleido Devenių kultūros fondas, spausdino J.Kapočius, fotografuotinas leidimas 1990 ENKO, apaudė Spindulio spaustuvė Kaunas 1990, užsakymas 737.

Juozas Andrius , ex Libris.