2024-03-28 15:35:26
Navigacija
ŽEMĖLAPIAI

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti

Rekomenduojame susipažinti


Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/ibimas/domains/maps4u.lt/public_html/lt/articles.php on line 48
A.Ražinskas. Lietuvoje naudotos matų sistemos. AGI 2004.
Matų istorija Anglijoje

Seniausias colio apibrėžimas užtinkamas 1324 m karaliaus Edvardo II statute. Trys miežių grūdai, sausi ir apskriti sudaro vieną colį, kurių 12 duoda vieną pėdą. Iš senesnių pagrindinių matų prototipų, yra užsilikę vienas į colius sudalintas, Henriko VII laikų strypas, ir kitas Elzbietos laikų, kuris buvo sulaužytas ir vėliau 254 mikronų tikslumu sudurtas. 1724 m. buvo nustatyta, kad vartojamieji matai tarp savęs skiriasi, ir todėl buvo pagamintas naujas misinginis vieno jardo (alkūnės) strypas, kuriame pažymėtas patikimiausias colio ilgis. 1760 m. buvo pagamintos dar dvi jardo kopijos, kurios praktikoje nenaudotos. Ir tik 1824 m., vadinas po 500 metų po colio apibūdinimo. Karaliaus Jurgio IV įstatymu pagrindiniu jardu paimtas vienas 1760 m. pagamintų jardų. Jį gamino inžinierius Birdo ir ant pavyzdžio užrašė Standart yard 1760. Šis jardas ir buvo pirmas įstatymu apsaugotas jardo prototipas. Jo ilgis laikomas tikru prie 62 laipsnių Farenheito temperatūros, kas verčia visus matavimus redukuoti į tą tempertatūrą.
Šis komparatorius per 1834 m. parlamento rūme gaisrą kiek nukentėjo, todėl buvo pagamintas naujas iš 1832 m. kopijos. Darbą pradėjo inžinierius Raily, o jam mirus 1844 m tęsė Sheepshauksas. Tačiau ir jam mirus, užbaigė inžinierius Airy. Strypas nulietas iš 16 dalių vario, 2,5 dalies cino ir 1 dalies cinko.
1855 m. rugpjūčio 30 d. priimtas komparatorius buvo pavadintas valstybiniu ir pažymėtas Impoerial Standart Yard. Padarytos šio mato kopijos buvo įvairiais metų laikais tikrinamos ir nustatyti didesni ar mažesni skirtumai, todėl imta abejoti dėl metalo lydinio pastovumo. Dėl to atsirado siūlymų komparatorių lyginti su šviesos spindulių ilgiu.
Didesni ilgių matai Anglijoje vartojami šie:
du jardai = fathom (sieksnis) = 1,829 m,
5,5 jardai = rood,
22 jardai = chain,
220 jardų = furlong,
1760 jardų = mylia.
Jardas gi lygus 3 pėdoms, pėda = 12 colių, colis = 10 linijų.
Be colinės sistemos 1864 m. leista vartoti ir metrinė sistema, paliekant jardą pagrindiniu matu ir prilyginant metrą = 39,37079 colių arba vienas colis = 25,399541 mm. 1907 m. metrinė sistema paskelbta nepriklausoma nuo jardo ir 1 metras prilygintas 39,370113 colių. Tolimesniais matavimais 1924 m. vienas metras gautas 39,370137 colių, o 1927 m. vienas metras = 39,370147 colių. Pagrindiniu jardo ir metro santykiu laikomi 1907 m. duomenys.
Matų istorija Jungtinėse Amerijos valstijose

Jungtinės Amerikos valstijos ilgą laiką pastovių matų neturėjo ir naudojosi Anglijos jardais, kurie, kaip buvo minėta anksčiau, nebuvo stabilūs. Taip tęsėsi iki 1830 metų, kada kongresas nutarė įvesti stabilius matus. Turto departamentas, be kongreso pritarimo, nustatė, kad jardas lygus 30 colių pažymėtų Anglijoje Troughtono komparatoriumi su 27 ir 63 colių padalinimais.
Taip be valstybinio patvirtinimo buvo iki 1856 metų, kuomet jardo prototipu buso priimtas anglų Imperial Standart Yard pagal jo 11 kopiją, kuri vėliau, 1876 ir 1888 metais buvo patikrinta ir jos ilgis nustatytas prie 62,25 laipsnių Farenheito temperatūros.
1866 m. liepos 28 d. leista vartoti ir metrinė sistema, kurios komparatoriumi buvo pagamintas geležinis strypas, atgabentas Amerikon 1805 m. Su juo buvo derinami visi matavimai iki 1890 m., kuomet komparatorius buvo pakeistas metaliniu strypu iš 90 procentų platinos ir 10 procentų iridžio. Šio komparatoriaus 27 kopija buvo pripažinta valstybine.
1893 m. balandžio 5 d. išleistu įstatymu metrinė sistema laikoma pagrindine, tačiau kongreso įstatymai šiuo reikalu nieko nesako, todėl griežtai pasakyti kas JAV yra pagrindinis matas, negalima. JAV  colis = 25,4000508 mm.
Matų istorija Rusijoje

Matų sistemos norminimas prasidėjo Petro I laikais. Čia pagrindiniu matu buvo sieksnis, kuris prilygo 7 angliškoms pėdoms. Sieksnis buvo dalinamas į 3 aršinus (alkūnes), kurių kiekvienas buvo 28 colių arba 16 verškų (plaštakų). Apie 1830 m. buvo paskirta komisija, kuriai vadovavo Kuferis, kuri paruošė sieksnio prototipą. Ji užsakė anglų metrologui Keteriui pagaminti pėdos, jardo ir pėdų sieksnio strypus, griežtai juos suderinus su anglišku jardu. Šie prototipai buvo atgabenti į Rusiją ir 1833 m. iš jų buvo iš platinos pagamintas sieksnio komparatorius, pavadintas pavyzdiniu sieksniu. Kitas komparatorius, pagamintas iš geležies ir pavadintas 1835 m. komisijos sieksniu.
1835 m. komisijos sieksnis padalintas į aršinus, kurie savo ruožtu suskaldyti po 4 verškus. Šis sieksnis, sulygintas su Keterio sieksniu, davė skirtumą 0,000018 colio. Tokiu būdu rusiškas sieksnis yra lygus 83,999982 angliškų colių.
Rusijai pasirašius 1875.V.20 tarptautinę matų konvenciją ir gavus du metro prototipus, kilo reikalas colinę sistemą prilyginti prie metrinės. 1899.V.4 išleistu įstatymu, kuris įsigaliojo nuo 1900 m. sausio 1 d., buvo nustatytas sekantis sistemų santykis: 

1 verstas =1,0668 km,
1 sieksnis =2,1336 m,
1 aršinas =0,7112 m,
1 verškas =4,445 cm,
1 pėda =0,3048 m,
1 colis =2,540 cm,
1 linija =2,540 mm.

1 km = 0,9373828 versto,
1 m = 0,4586914 sieksnio,
1 m = 1,406074 aršino,
1 cm = 0,2249719 verško,
1 m = 3,28084 pėdos,
1 cm = 0,3937008 colio,
1 mm - 0,3937008 linijos.

Ploto matuose:

1 kvadratinis verstas= 1,138062 kvadr. km,  
1 dešimtinė = 1,092540 ha 
1 kvadratinis sieksnis = 4,552249 Ivadr. m 
1 kvadratinis aršinas = 0,5058054 kvadr. m.  
1 kvadratinė pėda - 0,09290304 kvadr. m 
1 kvadratinis colis = 6,4516 kvadrat. cm 
1 kvadr. km = 0,8786866 kvadr. versto,
1 ha = 0,9152985 dešimtinės,
1 kvadr. m. = 0,2196716 kvadr. sieksnio
1 kvadr. m = 1,977045 kvadr. aršino
1 kvadr. m = 10,76391 kvadr. pėdų,
1 kvadr. cm = 0,1550003 kvadr. colio.

1918 m. Rusijoje įvesta metrinė matų sistema, o komparatoriais padaryti
strypai 2, 11 ir 38 metrų gauti dar 1889 metais.
Matų istorija Vokietijoje

Vokietija, kaip ir JAV vartodavo įvairius ilgius. Vien Badeno hercogijoje buvo vartojama apie 112 įvairiausių alkūnių. 19 ąmž. visoje Vokietijoje buvo apie įvairių pėdų nuo 250 iki 316 mm ilgio, 40 alkūnių nuo 547,3 iki 833 mm ilgio, 40 sieksnių nuo 1,897 iki 5,327 metrų ir apie 40 mylių nuo 7,363 iki 9,870 kilometrų ilgio. Kaip matome matų sistemoje buvo tikras chaosas, o skirtumai tarp jų buvo be galo dideli.
Nesusipratimams sureguliuoti reikėjo priimti pastovius komparatorius ir visą sistemą sureguliuoti. Tam pradžią padarė Vuartenbergas, kuris 1806 m. sureguliavo savo matus. Vėliau 1809 m. nuėjo ir Bavarija, 1810 m. - Badenas, 1816 m. - Prūsija, tačiau įvestų matų ilgiai buvo skirtingi. Pavyzdžiui pėda buvo:
Badene lygi 300.0 cm,
Vuertemberge-286,18592 cm,
Bavarijoje-299,18592 cm,
Prūsijoje -313,8535 cm ,
Saksonijoje-283,19 cm.
Žymus geodezininkas Beselis pagamino naują iš geležies lietą pėdos komparatorių, kurį sulyginus su Prancūzijoje 1839.04.10 gautu Toise du Perou, buvo 139,13 Paryžiaus linijų ilgio. 1836.04.10 įstatymu jis pavadintas Prūsijos prototipu. Normalus jo ilgis laikomas 16,25 Celsijaus laipsnių temperatūroje.
Visoje Vokietijoje vieno ilgio matui įvesti pradžią padarė Bavarija 1860 m. pasiūlydama įvesti metrinę sistemą, kuri 1868 m. ir buvo įvesta. Komparatorius padarytas iš platinos strypo, kurį 1863 m. patikrino visa eilė mokslininkų (Le Vernier, Morin, Briū) Paryžiuje Regnaulte. Jo ilgis gautas 3,01 mikronų trumpesnis už prancūziškąjį.
Šis komparatorius išsilaikė iki 1884 m, kada iš tarptautinės metro komisijos buvo gautas naujas komparatorius (18 nr.).
Klaipėdos krašte buvo panaudoti kiti ilgio matai. Tai senoji Kulmo rūta (altkulmische Rute), įvesta Ordino laikais. Ji buvo dalinama į 15 pėdų. Jos tikras ilgis buvo pažymėtas Marijos bažnyčioje Kulme. (Kulmas, tai Vakarų Prūsijos miestas dešiniajame Vyslos krante, dabar yra Lenkijoje ir vadinamas Chelmnu. 1226-1466 m. priklausė kryžiuočių ordinui, vėliau Lenkijai. 1233 m. čia buvo išleistas miesto sutvarkymo įstatymas Kulmische Handfeste, pavyzdys kitiems miestams. Sis įstatymas apibrėžė ir matų vienetą -rūtą kuri pavadinta miesto vardu. Vėliau 1576 m. tuo pačiu vardu pavadino konstitucijos priimtą valaką). Fizikas Eytelveinas rado, kad senoji Kulmo rūta lygi Reino matais 13 pėdų 9 colių 2 linijų ir 10 14/25 skrupulų, kas dabartiniais matais sudarytų 4,32175 m. (arba kiek daugiau negu 2 sieksniai). 10 rūtų sudarė šniūrą (Seil), o 180 šniūrų - mylią (arba 7779 m.). Botticheris, aptardamas kryžiuočių kelių maršrutus, laiko mylią lygią 7776 m.
1577 m. Prūsijoje įvesta naujoji Kulmo rūta (neukulmische Rute), kuri 1620 m. patvirtinta atitinkamu įstatymu. Ji taip pat dalijama į 15 pėdų arba 7,5 alkūnių (Eile), tačiau jos ilgis pagal Eytelveiną yra truputį ilgesnis, būtent: 13 pėdų 11 colių 9 linijos ir 10,08 skrupulų, kas lygu 4,38923 metrų.
1721 m. įvesta į apyvartą Reino pėda (rheinlandischer Verkfuss, Fuss). 1771 m.nustatytas jos santykis su Paryžiaus matais: Reino pėda lygi 139,13 Paryžiaus linijų ir nuo 1773 m. išstumia senuosius Prūsų matus. 1816.05.16 įstatymu ji taikoma visoje Prūsų valstybėje, o Reino — Prūsų matų santykiai nustatyti šie: 1 rūta lygi 3,766242 metro, 1 pėda lygi 02313853 metro, 1 colis lygus 0,026154 metro, 1 mylia arba 2000 rūtų lygi 7,5325 kilometrų.
Plotams matuoti buvo vartojami: valakas (Hufe), margas (Morgen) ir kvadratinė rūta (Ouadratrute). Valakas buvo dalijamas 3 margų, margas turėjo 300 kvadratinių rūtų. Naujas Kulmo valakas buvo lygus 17,3389 ha, 1 margas - 57,796 arų, 1 kvadratinė rūta -1,358 Reino kvadratinių rūtų arba 19,3 kvadratinių metrų.
Po 1722 m. buvo vartojami taip vadinamieji Magdeburgo matai: 1 valakas = 7,6597 ha, 1 margas = 25,532 arų, 1 kvadratinė rūta = 14,2 kvadratinių metrų.
Nuo 1872.01.01 įvesta metrinė sistema, o santykis nustatytas toks:
1 Prūsų pėda= 0,313853497 m.
1 Prūsų colis (1:12 pėdos)= 0,0261545 m.
1 Prūsų linija (1 : 12 colio)= 0,0021795 m.
1 Prūsų rūta (12 pėdų)= 3,7662420 m.
1 dešimtainė pėda = 0,1 rūtos= 0,3766242 m.
Matų istorija Prancūzijoje

Apie matų vienetus senovėje mažai žinome. Nuo Pilypo Ilgojo (14 amž.) laikų, įvairūs karaliai stengėsi įvesti vieną matą, tačiau tik 17 amž. pradžioje jis buvo įvestas. Juo buvo toazas (Toise), lygus 1,95 m. ilgio iš 6 pėdų, kurios savo ruožtu buvo dalomos į 12 colių po 12 linijų kiekvienas. Toazo ilgio geležinis strypas buvo įmūrytas į didžiosios pilies Paryžiuje laiptus. Šis strypas nuo ilgo vartojimo kiek pasikeitė ir todėl 1668 m. buvo pagamintas naujas prototipas. Iš jo padaryta keletą kopijų, tarp jų ir tos dsvi su kuriomis buvo atlikti garsieji meridiano matavimai: vienas Peru valstybėje (1735-43 m. Bugie ir de la Condamino) o kitas Laplandijoje (1736 - 37 m. Mauperto ir Klero). Dėl to šie toazai gavo pavadinimus: pirmasis Toise du Pežrou, antrasis Toise du Nord. Toise du Perou vėliau buvo pavadintas komparatoriumi. Laplandijos ekspedicijai grįžtant įvyko katastrofa ir jo toazas kiek nukentėjo, todėl tolimesniuose matavimuose nedalyvavo.
Nežiūrint to, kad matavimuose Prancūzijoje buvo naudojamas toazas greta jo buvo naudojami ir kiti matai. 1790 m. vyskupas Taylerandas Perigordas pasiūlė naujai susirinkusiam Prancūzijos kongresui įvesti naują ir vienintelį matą. Kongresas tą pasiūlymą priėmė ir kreipėsi į kitas valstybes priimti vienintelį ir patikimą matą visose valstybėse. Dauguma valstybių pasiūlymą priėmė, atsisakė tik Anglija. 1790 m. Prancūzijos kongresas paskyrė komisiją pagrindiniam matui priimti. Į komisiją, tarp kitų narių, įėjo tokie žymūs mokslininkai, kaip Laplasas, Borda, Lagranžas, Lavosieras, Kaulombas ir kt.
Komisija ėmėsi jai skirto darbo ir siūlė: Olandas Hiugensas siūlė vieną trečdalį sekundinės švytuoklės ilgį paimti pagrindiniu matu. Prancūzų astronomas Pikardas 1669 m. padaręs tokios švytuoklės matavimus gavo 0,993 m. Trečdalis šio mato turėjo vadintis pėda, o dvigubas – toise.
1672 m. astronomas Richteris nustatė, kad švytuoklės ilgis priklauso nuo vietos geografinės padėties, todėl yra kintamas dydis.
Bemaž tuo pačiu laiku Lyone kunigas Moutonas siūlė mato pagrindu imti vieną • šešiasdešimtą dalį paralelės laipsnio, kurią pavadino mule. Padalinus ją į tūkstantį dalių, gautume pagrindinį vienetą, kuris maždaug atliktų toazo ilgį. Cassini, o 1748 m. la Candamine, grįžo prie Huygenso ir Picardo siūlymo matavimus daryti ant ekvatoriaus, vandens horizonto aukštyje ir naudojant dešimtainę sistemą. Paskutinis siūlymas (mokslininko Bonne) buvo pagrindinį matą prilyginti vienai dšimtmilijoninei meridiano ketvirčio daliai.
Tiesiogiai į kongreso pirmininką 1790.02.09 kreipėsi inžinerijos karininkas Prieur du Vernois, įnešdamas tokį pasiūlymą: nuo 1791.01.01 seni matai panaikinami, trečdalis švytuoklės ilgio yra normali pėda, o visos jos dalys yra dešimtainėje sistemoje.
Komisija, visais šiais darbais pasirėmusi, 1791 m. kovo 19 d. įnešė kongresui tris pasiūlymus ilgio matui nustatyti: 
1) sekundinės švytuoklės ilgį arba nors jos dalį,
2) ekvatoriaus dalį ,
3) meridiano dalį. 
Tinkamiausiu mato pagrindu buvo parinktas meridianas, kurio ketvirtadalio dešimtmilijoninė dalis sudaro pagrindinį matą, vadinamą metru. Šį kongreso nutarimą karalius Liudvikas šešioliktasis 1791 m. kovo 26 d. patvirtino.
Borda pristatė reikalingus instrumentus, Delambre ir Mechain turėjo matuoti meridianą, kiti darė paruošiamuosius darbus ir 1792 m. liepos 11 d. kongresui buvo patiekta nauja nomenklatūra, kurią suspėjo patvirtinti karalius. Kilus revoliucijai komisijos nariai: Laplasas, Lavoisieras, Columbas, Bordas ir kiti buvo pašalinti, o Lavoisieras 1794 m. net giljotinuotas , ir tik 1795 m. vasario mėnesyje Prieras pasiūlė seną matų sistemą pakeisti ir ilgio matą pavadinti metre, kas ir buvo kongreso patvirtinta 1795 m. balandžio 7 d.
Meridiano dalį tarp Dunkircheno ir Barselonos (9.75 laipsnio) sunkiose sąlygose išmatavo geodezininkai Delambras ir Mechainas tarp 1792 ir 1798 metų. Skaičiavimuose dalyvavo ir kiti specialistai - tarp jų šveicarietis Tralas ir olandas Svindenas - kurie 1799 m. balandžio 23 d. paskelbė gautus duomenis. Pagal juos metras buvo prilygintas 26 coliams ir 11,296 Paryžiaus linijoms komparatoriuje du Perou, prie 13-os laipsnių Reomiuro. Naujas metro etalonas pagamintas 1799 m. gruodžio 10 d., buvo konsulų patvirtintas ir gavo metre vrai et definitif pavadinimą, arba dar vadinamas metre des arechyves, nes buvo valstybės archyve saugomas. 1799 metai ir yra oficiali metro įvedimo data.
Tuo pačiu metu Prancūzų kongresas siūlė įvesti ir naują kampų matavimo sistemą, kur pilnas apskritimas sudaro ne 360 laipsnių, bet 400 gradų. šimtoji grado dalis yra grado minutė, o šimtoji grado minutės dalis yra grado sekundė. Ši sistema ir buvo įvesta Prancūzijoje ir kai kuriose kitose Europos valstybėse, tačiau nebuvo priimta kaip visuotinė visame pasaulyje.
Dabar, turime pripažinti, kad vėlesni meridiano matavimai nevisai atitiko Delambro ir Mechaino matavimus, tačiau metro dydis nebuvo pakeistas. Šiuo metu metro ilgis nusakomas šviesos spindulio dydžiais, kas sudaro jo etaloną žymiai tiksliau nusakytu.
Aštuoniasdešimt su viršum metų reikėjo tam, kad 1790 m. priimtas kongreso sumanymas būtų įgyvendintas, nes tik 1870 m. rugpjūčio 8 d. Paryžiuje susirinkę 24 valstybių atstovai metrą pripažino tarptautiniu matu. Tą patvirtino ir 1972 ir 1975 m. įvykusios tarptautinės konferencijos su 30 atstovų.
Komisijos nutarimu metro prototipas turi būti laikomas specialiame pastate (Pavillon de Breteuil) Sevro miestelyje prie Paryžiaus. Pagal šį prototipą Londono firma Johnson, Mathey ir Co turėjo pagaminti 31 kopiją 102 cm ilgio (vienas metras ir + 2 cm iki pakraščio) iš 90 procentų platinos ir 10 procentų iridžio lydinio. Visos šios kopijos sunumeruotos, o šeštoji, kaip tiksliausia, paskelbta nauju prototipu. Burtų keliu visos kopijos išdalintos pasirašiusioms šalims už tam tikrą atlyginimą. Lietuva naudojosi Suomijos gautu prototipu nr. 5.
Matai Lietuvoje

Nuo seno Lietuvoje buvo naudojami visi iš žmogaus kūno gaunami matmenys, kaip antai: pirštas, plaštaka, sprindis, alkūnė, sieksnis, žingsnis, dvigubas žingsnis ir pan. Visi jie buvo nestandartizuoti, todėl turėjo įvairius ilgius ir daugiausiai buvo naudojami prekyboje. Valiau atsirado ir standartinis matas, kuriuo buvo alkūnė. Tačiau ir ji neturėjo pastovaus ilgio. Kaip matyti iš 1420 metų dokumentų jos ilgis kiekvienais metais buvo vaivadų nustatomas ir viešai paskelbiamas.
Iš 1541 m. Gardino dokumentų matyti, kad matų ilgiai jau oficialiai aptarti. Lietuviška mylia = 5 verstams = 2990 sieksnių =11970 alkūnių = 23940 pėdų.
Iš čia - 1 verstas = 798 sieksniai = 2394 alkūnės = 4788 pėdos,
1 sieksnis = 3 alkūnėms = 2 pėdoms.
1 pėda = 12 colių.
Lyginant lietuvišką alkūnę su vėliau Lietuvoje naudota rusų coline sistema matome, kad ji prilygsta 0,3045043 rusiško sieksnio, arba 0,9135129 rusų aršino, apytikriai 14,75 verškų. Metrinėje sistemoje lietuviški to meto matai bus:
1 alkūnė =0,6496904 metrai,
1 pėda = 32,485 centimetrų,
1 colis = 1,065765 rusiškų colių.
Iki Liublino unijos žemės ploto matu buvo margas ir valakas. 1552 - 55 metų dokumentuose šie dydžiai apibūdinami taip: kiekvienas valakas susideda iš 30 margų, vienas margas =30 kvadratinių prentų, vienas kvadratinis prentas ~ 7,5 kvadratinių alkūnių. Kiek platesnis apibrėžimas užtinkamas 18 šimtmečio dokumentuose, būtent: prentą sudaro 7,5 alkūnių. Šniūras turi 10 prentų arba 75 alkūnes ir todėl trys šniūrai ilgio ir vienas pločio, sudaro margą. Margo perimetras lygus 80 ilgio prentų arba 600 alkūnių. Valako ketvirtadalį sudaro 7,5 margai, arba 2250 kvadratinių prentų arba 16875 kvadratinių alkūnių. Valako trečdalį sudaro 10 margų, arba 300 kvadratinių prentų, arba 22500 kvadratinių alkūnių. 30 margų sudaro vieną valaką. Jame 9000 kvadratinių prentų arba 67500 kvadratinių alkūnių. 30 šniūrų ilgio ir 3 šniūrai pločio sudaro vieną valaką.
Verčiant valaką į dešimtines gauname jo dydį. Valakas = 19 dešimtinių, 1354 kvadratinius sieksnius, 7 kvadratines pėdas ir 64,5 kvadratinių colių, o metrinėje sistemoje vienas valakas = 21 ha ir 3745 kvadratiniai metrai. Iš čia vienas margas - 0,7125 ha arba 71,25 arai.
Po Liublino unijos (1569,07,01), kada Lietuvos gyvenimas daugiau ar mažiau tapo susietas su lenkiškuoju, žemėtvarkoje buvo naudojamas ir lenkiškas margas, kuris buvo kiek mažesnis.
Lenkija, kaip ir kitos valstybės, turėjo įvairius matus ir jų dydžius. Taip, pavyzdžiui, vien valakų buvo net šeši su skirtingais dydžiais: 8515122,5, 729000, 115200, 681210, 362880 ir 506350 kvadratinių alkūnių dydžio. Paskutinis valakas konstitucijos priimtas 1576 m. buvo vartojamas ir Lietuvoje. Jis turtėjo 30 margų arba 9000 kvadratinių prentų. Šiaip smulkesni lietuviški matai buvo artimi lenkiškiems su nežymiais skirtumais. Pavyzdžiui matininkų vartota lietuviška pėda buvo lygi 0,75 alkūnės arba 18 colių kiekviena. Varšuvos alkūnė buvo dalinama į ketinius ketvirčius po 6 kvadratinius colius, kiekvienas.
Lietuviški matai buvo kiek didesni už lenkiškus. Pavyzdžiui šniūras buvo 0,1 dalimi didesnis už Varšuvos šniūrą. Vadinasi ir kiti matai {alkūnė, pėda, colis) turėjo būti atitinkamai didesni, nes jų skaičius tame pačiame šniūre, buvo vienodas.
Lenkai, kalbėdami apie savo ilgio matus, mini ir lietuviškuosius, nes jie buvo sutinkami ir lenkų matavimuose. Lenkų istoriko Čackio duomenimis lietuviška alkūnė prilyginta 64,97 cm. Tačiau ten pat pažymėta, kad Turtų komisijos dokumentai iš 1765 metų lietuviškos alkūnės dydį nustato taip: Viena lenkiška alkūnė + 0,1 jos dydžio ir yra lietuviška alkūnė. Lenkų alkūnė lygi 59,55 cm, taigi išeitų, kad 59,55 + 5,955 = 65,505 cm Toks ilgis pasitvirtina ir Čackio nuoroda.
Tas pats Čackis sako, kad lietuviška alkūnė lygi 2 Paryžiaus pėdoms arba 2880 Paryžiaus linijų. Paryžiaus pėda lygi Karolio Didžiojo pėdai perėjusiai pas kryžiuočius. Lietuviai pėdos ilgį perėmė iš kryžiuočių ir jos ilgis visą laiką buvo vienodas, tuo tarpu, kryžiuočių matai vis mažėjo. Kadangi Čackio nurodytus matus lenkai laiko patikimais ir autentiškais, tai tenka daryti išvadas, kad lenkų matai buvo nenusistovėję ir, laikui bėgant, kito, todėl lietuviškos alkūnės dydį nustatyti iš lenkiškų vargu ar yra tikslu. Greičiausiai buvo atvirkščiai - lenkų matą reikia nustatyti iš lietuviškos alkūnės.
Kalbėdami apie didesnius lietuviškus matus, lenkai mini tris lietuviškas mylias: didelę, vidutinę ir mažą.
Didelė mylia lygi 12 000 alkūnių = 160 šniūrų + 7860 metrų. ("Jei priimsime
alkūnę lygią 0,65 m., tai didelė mylia bus 7800 metrų).
Vidutinė mylia = 10 500 alkūnių = 140 šniūrų - 6878 metrų (pagal lietuvišką
alkūnę = 6825 metrų).
Maža mylia = 9000 alkūnių = 120 šniūrų = 5895 metrų (arba pagal lietuvišką
alkūnę = 5850 metrų).
Po Trečiojo Lietuvos-Lenkijos padalijimo, kai Suvalkija teko Prūsijai, šioje Lietuvos dalyje buvo vartojami Prūsijos matai, o kai Suvalkija buvo prijungta prie Rusijos, greta esančių lietuviškų, lenkiškų ir prūsiškų matų, buvo įvesta ir rusiška colinė sistema, kuri galutinai įsigaliojo 1892 metais, išleidus atitinkamą įstatymą.
Vilniaus universiteto Geodezijos katedros vedėjas Antanas Šakinis, savo vadovėlyje Miernistvo i Rovnavazenie duoda žemiau išvardintus matus, prilygindamas juos metrinei sistemai:

Linija = 0,00226 m.
Colis =12 linijų= 0,02707 m.
Pėda =12 colių =0,3248394 m.
Prentelis =0,75 alkūnės= 0,4872591 m.
Alkūnė =2 pėdos = 24 coliai =0,6496788 m.
Sieksnis =3 alkūnės =1,9490364 m.
Prentas =10 prentelių = 7,5 alkūnių= 4,872591 m. 
Šniūras =10 prentų = 75 alkūnės= 48,72591 m.

Žemėtvarkoje be šių matų buvo vartojami ir ploto matai margas ir valakas Kvadratinių arba ploto matų santykį rodo ši lentelė:
Kvadratinis colis =144 kvadratinių linijų,
Kvadratinė pėda =144 kvadratinių colių =0,105520674 m2
Kvadratinis prentelis =0,5625 kvadratinės alkūnės= 0,2374215165 m2
Kvadratinė alkūnė= 4 kvadratinės pėdos= 0,422082696 m2
Kvadratinis sieksnis =9 kvadratinės alkūnės =5,79874431 m2
Kvadratinis prentas =100 kvadratinių prentelių= 23,74215165 m2
Kvadratinis šniūras= 100 kvadratinių prentų= 2374,215165 m2
Margas =3 kvadratiniai šniūrai =7122,645495 m2
Valakas =30 margų =213679,36485 m2

Suvalkijoje buvo vartojami 6 arba 7 pėdų sieksniai. Paskutinysis buvo vadinamas valdišku sieksniu.
Po pirmojo pasaulinio karo vokiečių okupacijos metu buvo naudojama ir metrinė sistema, tačiau įstatymais neaprašyta.
Nepriklausomoje Lietuvoje pradžioje buvo vartojama sena rusų colinė sistema ir tik 1920.02.07 Valstybės Taryba priėmė įstatymą, kuriuo ilgio vienetu nustatytas metras. Jo galiojimo pradžia nustatyta 1921.01.01.
Santykiai tarp metrinių ir vietinių matų paskelbti sekantys:

Kilometras =1000 metrų= 0,937 versto,
Metras= 10 decimetrų= 0,468 sieksnio,
Metras =10 decimetrų =1,406 aršinų,
Metras =10 decimetrų= 22,497 verškų,
Metras =10 decimetrų= 39,37 colių,
Decimetras =10 centimetrų =3,937 colių,
Centimetras =10 milimetrų =0,393 colių,
Milimetras =1000 mikronų =0,393 linijos,
1 mikronas =0,0039 taško,
1 mylia= 7 verstai =7,467 kilometrų,
1 verstas =500 sieksnių= 1,066 kilometrų,
1 prentas 4,33 metrų,
1 sieksnis 3 aršinai= 7 pėdos 2,133 metrų,
1aršinas =71,120 centimetrų,
1 colis =25,40 milimetrų,
1 linija =2,54 milimetrų,
1 taškas= 0,254 milimetrų,
1 lenkų uolektis= 57,78 centimetrų,
1 pėda= 12 colių= 30,48 centimetrų,

Plotų arba kvadratiniai matai

1 kvadratinis kilometras =91,529 dešimtinių
1 kvadratinis kilometras= 0,878 kvadratinio versto
1 hektaras =2196,72 kvadratinių sieksnių
1 hektaras =0,915 dešimtinių
1 aras =21,967 kvadratinių sieksnių
1 kvadratinis metras= 1,977 kvadratinių aršinų
1 kvadratinis metras= 10,763 kvadratinių pėdų
1 kvadratinis decimetras =15,50 kvadratinių colių
1 kvadratinis decimetras= 5,061 kvadratinių verškų
1 kvadratinis centimetras =0,155 kvadratinio colio
1 kvadratinis centimetras =0,050 kvadratinio verško
1 kvadratinis milimetras= 0,155 kvadratinės linijos
1 kvadratinis milimetras= 0,0005 kvadratinio verško
1 kvadratinis verstas =1,138 kvadratinio kilometro
1 kvadratinis verstas= 113,806 ha
1 lietuviškas valakas =21,850 ha
1 lenkų valakas =16,796 ha
1 dešimtinė =10925,4 kvadratinių metrų
1 dešimtinė =1,092 ha
1 lietuviškas margas =7283,36 kvadratinių metrų
1 lenkų margas =5598,7 kvadratinių metrų
1 lietuviškas kv.prentas =18,66 kvadratinių metrų
1 kvadratinis sieksnis= 4,552 kvadratinių metrų
1 kvadratinis aršinas= 0,505 kvadratinių metrų
1 kvadratinis verškas =19,758 kvadratinių centimetrų
1 kvadratinė pėda =0,092 kvadratinių metrų
1 kvadratinis colis =3,451 kvadratinių centimetrų
Tūrio arba kubiniai matai
1 kubinis metras =1000 kubinių decimetrų =35,314 kubinių pėdų
1 kubinis metras =9,779 kubinių aršinų
1 kubinis metras =0,102 kubinių sieksnių
1 kubinis decimetras =0,035 kubinių pėdų
1 kubinis decimetras =1000 kubinių centimetrų= 0,002 kubinių aršinų
1 kubinis centimetras =100 kubinių milimetrų= 0,011 kubinių verškų
1 kubinis centimetras= 0,061 kubinio colio
1 kubinis milimetras= 0,00001 kubinio verško
1 kubinis milimetras =0,00006 kubinio colio
1 kubinis sieksnis =343 kubinės pėdos =9,712 kubinių metrų
1 kubinis aršinas =4096 kubinių verškų=21952 kubinių colių =359,829 kubinių decimetrų
1 kubinis verškas= 5359 kubinių colių =87,824 kubinių centimetrų
1 kubinė pėda= 1728 kubinių colių =28,316 kubinių decimetrų
1 kubinis colis =1000 kubinių linijų =16,387 kubinių centimetrų
Saikų matai
1 kilolitras= 1000 litrų =4,763 ketvirties
1 hektolitras =100 litrų =0,476 ketvirties
1 hektolitras =3,811 četveriko (sykelio)
1 dekalitras =10 litrų =0,381 četveriko (sykelio)
1 litras= 0,0381 četveriko (sykelio)
1 mililitras =0,0003 gorčiaus
1 ketvirta (osmina)= 8 četverikai (sykeliai)= 2,099 hektolitrai
1 ketvirta (osmina)= 209,92 litrų
1 lietuviškas pūras =18 rusiškų gorčių= 59,055 litrų
1 latvių pūras =24 rusiški gorčiai =78,71 litrų
1 lenkų kartis =32 lenkų gorčiai= 128,00 litrai
1 osmina =0,5 ketvirčio (4 četverikai)= 104,95 litrai
1 četverikas (sykelis) =8 gorčiai= 26,239 litrai
1 gorčius (2 pusgorčiai) =3,279 litro
1 lenkų gorčius= 4 litrai
Skysčių saikai
1 kilolitras= 10 hektolitrų =81,305 kibirų
1 hektolitras= 100 litrų =8,13 kibirų
1 dekalitras =10 litrų =0,813 kibiro  
1 litras =10 decilitrų =0,813 štuopos
1 litras= 1,3 vyno bonkos
1 litras =1,626 degtinės bonkos
1 decilitras =0,813 stiklo čerkos 
1 mililitras= 0,008 stiklo čerkos
1 mililitras =0,016 skaliko
1 bosas= 40 kibirų =4,919 hektolitrai  
1 kibiras= 10 štuopų= 20 degtinės bonkų =100 čerkų= 12,299 litrų
0,5 kibiro =50 čerkų =6,149 litrų
0,25 kibiro =50 kibiro škalikų =3,074 litrų
1 štuopa (kvorta) =10 čerkų =1,229 litrų
1 vyno bonka =1/16 kibiro= 0,798 litro
1 degtinės bonka =Alaus bonka=1/20 kibiro =0,614 litro
1 čerka =1/100 kibiro =0,122 litro
1 škalikas =1/200 kibiro= 0,061 litro
1 lietuviška kvorta (štuopa)= 0,820 litro
1 lenkų kvorta =1,0 litras
Svarumo matai
1 metrinė tona= 1000 kilogramų= 61,048 pūdų
1 kvintalas =1 metrinis centneris=100 kilogramų=6,04 pūdų=244,192 rusiškų svarų
1 centneris= 50 kg=100 metrinių svarų =3,052 pūdo
1 kilogramas =0,061 pūdo= 2,441 rusiškų svarų
1 gramas =10 decigramų =0,24 zolotniko
1 decigramas= 10 centigramų =2,25 dalių
1 centigramas =10 miligramų= 0,225 dalys
1 miligramas =0,022 dalys
1 tona =62 pūdai 
1 berkovecas (Birkavas)= 10 pūdų =163,804 kilogramų
1 pūdas =40 svarų=3840 zolotnikų =16,380 kilogramų
1 svaras =10 lotų= 96 zolotnikai =409,512 gramų
1919 metais Voklietijoje buvo nupirkti metro pavyzdžiai: du dviejų metrų ir keturi vieno metro. Vienas dviejų metrų strypas buvo medinis (buko medžio), kitas plieno su nikelio apdanga. Du metro ilgio strypai buvo mediniai su misinginiais galais ir du strypai misinginiai.
Karo Topografijos skyrius turėjo tikslesnį, kaip Probavimo rūmų invarinį metrą, taip vadinamą Ženevos liniuotę, su mikroskopiniais atskaitymais. Jis buvo naudojamas matuoklėms ir kitiems instrumentams tikrinti.
Prie Tarptautinės matų konvencijos Lietuva, dėl tam tikrų priežasčių, neprisidėjo.
Kadangi metras yra sutartinis dydis, tai jo patikrinimas susijęs su tam tikrais sunkumais, todėl jo ilgis tikrinamas su šviesos spindulio kurios nors spektro spalvos bangų ilgiu.
Leidžiant įvairias dujas per tam tikrus aparatus su atitinkama elektros įtampa, gaunamos įvairios bangos su skirtingu ilgiu, kurie yra labai maži. Pavyzdžiui helis duoda raudoną 0,6678149 mikronų ir geltoną 0,5875618 mikronų ilgio bangą. Kadmis duoda 0,64384696 mikronų raudoną šviesą ir 0,50858230 mikronų žalią. Prancūzai Benua, Farys ir Pero apskaičiavo, kad vienas metras lygus 1553164,13 liambda raudonų kadmio linijų prie 15 Celsijaus laipsnio ir 760 mm sauso oro slėgimo, arba 1 metras = 1770039,20 geltono -žalio kriptono linijų prie 20 laipsnių Celsijaus ir 760 mm slėgio ir 10 mm garų slėgio, arba žalios spalvos 20 000 000 bangų skaičius sudaro lygiai vieną metrą.
Vokiečių Technikos institutas metro ilgį nustatė sekančiai: helio pagalba išmatavo 25 mm ilgį, kriptonu iki 125 mm ir kitais būdais iki 250 mm. 200 mm gabalą uždėjo ant didesnio gabalo ir į abi puses vėl išmatavo po 200 mm. Taip gaunasi 600 mm. 
Šį atstumą užfiksavus, vėl atmatuota po 200 mm į abu šonus. Šiuo metu metro ilgis nustatomas ir kitokia metodika....

















Kalbos, Languages, Языки
Man patinka maps4u.lt
Prisijungti
Vardas

Slaptažodis



Pamiršai Slaptažodį?
Prašyk Naujo!.
Google reklama

Skaitliukas
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Užkrauta per 0.03 sekundes 7,557,171 unikalūs lankytojai