1918m. Nepriklausomos Lietuvos teritoriją dengė carinio laikmečio varstinės matų sistemos ir administravusios Lietuvą po Pirmojo pasaulinio karo kaizerinės Vokietijos topografiniai žemėlapiai. Jie buvo sunkiai interpretuojami dėl prasto spalvinio atskirų objektų išskirtinumo, pakitusios informacijos nuo sudarymo datos ir dėl iškraipytų, o kartais ir neatpažįstamų vietovardžių. Naujos topografinės nuotraukos reikmė buvo neabejotina. Todėl 1924 m. prie Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo buvo įkurta Topografijos dalis, kuri 1929 m. išaugo iki Karo topografijos skyriaus Krašto apsaugos ministerijos sudėtyje. Buvo prieita išvados, kad krašto ūkiui ir karinėms reikmėms būtinas topografinis žemėlapis masteliu 1:25 000. Iki Pirmojo pasaulinio karo tokio mastelio žemėlapis jau egzistavo Klaipėdos kraštui, kuris atiteko Lietuvai po jo drastiško prisijungimo. Pradžioje buvo užsibrėžta atlikti originalią nuotrauką, bet jos vykdymo tempai netenkino valstybės reikmių .Tad darbų pagreitinimui, lygiagrečiai buvo atliekamas rusiškų žemėlapių atnaujinimas, juos pritaikant naujiems rėmeliams. Nežiūrint to, kad atnaujinama nuotrauka buvo 4-5 kartus spartesnė už originalią, iki Antrojo pasaulinio karo pradžios tespėta išleisti 19 originalios nuotraukos ir 73 atnaujintos nuotraukos lapus. Tai sudarė 92 lapus iš Lietuvą dengti planuotų 823 (su Vilniaus okupuotu kraštu) arba 542 (tuo metu esamai Lietuvos teritorijai) lapų, arba apie 1/6 Lietuvos teritorijos.

1:25000 mastelio Topografinio žemėlapio 473 Kaunas Š. bendras vaizdas. Plačiau apie 1:25000 mastelio Karo topografijos skyriaus parengtus žemėlapius (NUORODA, meniu kairėje)

Antruoju smulkesnio mastelio topografiniu žemėlapiu buvo numatytas 1:100 000 mastelio žemėlapis. Žemėlapio sudarymui panaudota sudaryti 1: 25 000 mastelio lapai, juos generalizuojant, o kur ta nuotrauka nebuvo dar atlikta, panaudoti vokiečių 1:100 000 mastelio topografiniai žemėlapiai, juos taisant pagal naują aeronuotrauką ir pagrindinių kelių lauko rekognoskavimo rezultatus. Todėl išleisti 1:100 000 mastelio žemėlapiai savo kokybe ganėtinai nevienalyčiai. Tačiau tokia darbo technologija leido iki Antrojo pasaulinio karo pradžios aprėpti apie 2/3 Lietuvos teritorijos nuo pajūrio iki okupuoto Vilniaus krašto be pakraščių pagal Lietuvos sienas.

1:100000 mastelio Topografinio žemėlapio 1708 Lentvaris-Vilnius bendras vaizdas. Plačiau apie 1:100000 mastelio Karo topografijos skyriaus parengtus žemėlapius (NUORODA, meniu kairėje)

Trečiuoju dar smulkesnio mastelio žemėlapiu tapo 1933 m. išleistas dviejuose lapuose 1: 400 000 mastelio žemėlapis, apimantis visą etnografinę Lietuvos teritoriją. Rytinė valstybės siena jame pažymėta pagal 1920 m. sutartį su Rusija, tad apėmė ir lenkų okupuotą Vilniaus kraštą.

1:400000 mastelio Topografinio žemėlapio bendras vaizdas.  Plačiau apie 1:400000 mastelio Karo topografijos skyriaus parengtus žemėlapius (NUORODA, meniu kairėje)

Vertinant šiuos trijų mastelių žemėlapius labiausiai pavykusiu laikytinas 1:100 000 mastelio topografinis žemėlapis, kuris gerai interpretuojamas, o jo turinys kai kuriais topografiniais elementais prilygsta pokario stambesnio mastelio 1: 50 000 žemėlapiams. Plačiau apie Karo topografijos skyriaus pirmuosius metus ltn. Liesio straipsnyje „Karo topografijos skyrius“, publikuotame 1934 metų periodiniame leidinyje „Mūsų žinynas“.

Taip pat su beveik visais Trapukario Lietuvos Karo topografijos skyriaus parengtais topografiniais žemėlapiais galite susipažinti elektroniniame leidinyje Romualdas Girkus, Rimantas Šlinkšis, Bartas Aleksandravičius Tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai/ Topographic maps of inter - war Lithuania (1:25000, 1:100000, 1:400000, Poligonai/Ranges). ISBN 978-9955-854-29-6. Vilnius 2010 Vilniaus Dailės akademijos leidykla © (PLAČIAU)