|
Lietuvos - Latvijos sienos 1928 m. aprašymas (aprašymą sudaro tekstinė ir grafinė dalys; pateikiama grafinės dalies rinktinis lapas).
Citata iš tekstinės Lietuvos - Latvijos sienos aprašymo (1928 m.) dalies (kalba netaisyta):
"...Šioje knygoje yra smulkus aprašymas Lietuvos - Latvijos valstybinės sienos, nustatytos Mišrios komisijos; remiantis Trečiųjų teismo sprendimu 1921 m. kovo 21 d. ir konvencija, sudaryta 1921 m. gegužės 14 d. tarp Lietuvos ir Latvijos.
Siena nusmeigta gamtoje, sutvirtinta ženklais ir išmatuota nuo Baltijos jūros iki 488-to punkto, esančio prie gyvosios sienos Grendzės upės Latvijos teritorijoje, Ilukštos apskrities, Kurcumo valsčiaus, Orendzės vienkiemio žemėje.
Sieną nutraukė ir dokumentus pagamino Lietuvos ir Latvijos komisijos rajonais.
Nuo 1-mo punkto iki 70-tam punktui — Lietuvos komisija;
nuo 70-to punkto iki 247-tam punktui — Latvijos komisija;
nuo 247-to punkto iki 301-am punktui — Lietuvos komisija;
nuo 301-mo punkto iki 376a, kur valstybės siena yra Nemunėlio upės vidurys, dešinį — Latvijos krantą — nutraukė Latvijos, o kairį — Lietuvos krantą — Lietuvos komisija;
nuo 376a punkto iki 410-tam punktui — Lietuvos komisija;
nuo 41 O-to punkto iki 460-tam punktui — Latvijos komisija;
nuo 460-to punkto iki 488-tam punktui — Lietuvos komisija.
Sienos aprašymas su sienos žemėlapiu dydrodyje 1:10000 ant 111 vatmano popieriaus planšėtų paruoštas sulig matavimo davinių dviejuose, egzemplioriuose. Prie aprašymo pridėti 126 braižyniai, kuriuose padidintame dydrodyje nurodytos painesnės sienos vietos.
Aprašymas padalytas j 111 skyrių ir kiekviename skyriuje aprašyti atatinkamo planšėto sienos punktai.
Aprašymas sustatytas lietuvių ir latvių kalboje ir abu tekstai skaitomi tolygiais.
Sienos aprašymas su žemėlapiu įteikiamas po vieną egzempliorių Lietuvos ir Latvijos vyriausybėms..."
Kolekcijoje skaitmenizuotos tekstinė ir grafinė dalys.
|
|
Lietuvos - Latvijos sienos aprašymo grafinės dalies 24 brėžinys (žemėlapis). Lietuvos - Latvijos sienos aprašymo (1928 m.) grafinės dalies 24 brėžinys (žemėlapis).
|
|
Vilniaus miesto planas (Karo topografijos skyrius, 1940, mastelis 1:12500)
Karo topografijos skyrius, naudodamasis senesne kartografine medžiaga, 1940 metais parengė ir išleido atgauto Vilniaus miesto planą mastelyje 1:12500. Planas atspausdintas keturiomis spalvomis. Juoda spalva- gatvės, geležinkeliai, pagrindiniai pastatai bei užrašai, žalia spalva- želdiniai, ruda spalva- horizontalės (laiptas 10 m.), mėlyna spalva- vandenys.
Plane užrašyti lietuviški gatvių, aikščių, miesto rajonų, turgaviečių, kapinių pavadinimai. Vardų sąrašas nustatytas remiantis Vilniaus burmistro 1940 metų nutarimais. Nutarimų sąrašuose daugiau kaip 200 pavadinimų, patvirtintų to meto Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministro Barkausko.
Planas buvo laisvai platinamas, įkainuotas 1 LT 25 ct.
|
|
Gaižiūnų poligono žemėlapiai
Gaižiūnų kariniam poligonui skirti du skirtingų mastelių žemėlapiai – 1:100000 mastelio topografinis žemėlapis bei 1:50 000 mastelio 1932 leidimo topografinis žemėlapis. Žemėlapis, kurio mastelis 1:100 000, – 12×12 cm matmenų spaudinys, plotu papildantis to paties mastelio (1:100 000) topografinius žemėlapius „1506 Jonava“ ir „1606 Kaišiadorys“, sudarytus kapitono Antano Kučinsko (Kučingio) ir atspaustus 1933-34 metais. Poligono 1:100 000 mastelio žemėlapio rėmuose 6'×10' šiaurėje randasi Ruklos gyvenvietė, o pietrytiniame kampe - Neprėkštos ežeras. Nuotraukos teritoriją rytuose riboja Neris, o vakaruose tiesiasi geležinkelio linija Kaišiadorys-Gaižiūnų gyvenvietė-Šiauliai. Žemėlapyje kilometrinis tinklas juodai įbrėžtas kas 5 kilometrai, o poligono riba nepažymėta. Gaižiūnų poligono 1:100000 mastelio žemėlapio leidimo metai nenurodyti, tačiau, kadangi nepažymėta geležinkelio atšaka Gaižiūnai-Rukla, galima teigti, jog žemėlapis išleistas iki 1932 metų. Žemėlapio rengėjas, tiksli išleidimo data nenustatyti.
1932 metais išleistas 1:50 000 mastelio topografinis žemėlapis su raudona 0,5 cm pločio Gaižiūnų karinio poligono riba. Žemėlapis surinktas iš generalizuotų 1:25 000 mastelio krašto topografavimo žemėlapių:- „448 Jonava“ rytinės pusės (1930 m., sudarytojas R.Pesys), „449 Gegužynas“ (1931m., sudarytojas kapitonas A.Kučinskas), „475 Kalnėnai“ rytinės pusės (1931m., sudarytojas R.Pesys) ir „476 Palomenis“ (1931m., sudarytojas R.Pesys). Palyginus generalizuotų krašto topografavimo 1:25 000 mastelio ir Gaižiūnų poligono (1932 m.) 1:50 000 mastelio žemėlapių turinį, teigtina, kad Gaižiūnų poligono 1:50 000 mastelio žemėlapis papildytas ir naujais objektais. Tai įrodo ir nauja geležinkelio atšaka Gaižiūnai- Rukla, kurios nėra nei 1:25 000 mastelio („449 Gegužynas“, 1931m.) nei Gaižiūnų poligono 1:100 000 mastelio žemėlapiuose. Gaižiūnų poligono 1:50000 mastelio žemėlapio teritorijos apimtis didesnė už 1:100 000 mastelio poligono žemėlapio apimtį. Gaižiūnų poligono žemėlapio, kurio mastelis 1:50 000, rėmeliai 12'×15' vietovėje apima 22×16 km., kilometrinis tinklas įbrėžtas raudonai kas 2 km. Žemėlapis šiaurėje apima Neries ir Šventosios upių vagas, šiaurės-vakarų kampe randasi Jonavos miestas su geležinkelio linija, besitęsiančia iš šiaurės į pietus iki Žaslių Būdos.
|
|
Žemėlapių Karte des Westlichen Russlands pagrindu parengtos dvarų parceliavimo ir kaimų skirstymo vienkiemiais 1919-1939 metais schemos
Tarpukario Lietuvos žemėtvarkos procesą, tiksliau dvarų parceliaciją ir kaimų skirstymą vienkiemiais, atspindi žemėlapių Karte des Westlichen Russlands pagrindu parengtos dvarų parceliavimo ir kaimų skirstymo vienkiemiais (tikriausiai ir miškų padalijimo) 1919-1939 metais schemos. Minėti žemėlapiai, tiksliau juodai balti žemėlapių negatyvai ant stiklo plokštelių, atsitiktinai surasti privačioje kolekcijoje. Plačiau apie žemėtvarkos istoriją tarpukario Lietuvoje galima sužinoti M.E.Tarvydienės Žemėtvarkos pagrinduose.
Skaitmenizuotų KdWR žemėlapių, atspindinčių dvarų parceliavimą ir kaimų skirstymą vienkiemiais rinktinis lapas (melsvai pažymėti skaitmenizuoti negatyvai [j.b.], žaliai - skaitmenizuoti žemėlapiai [sp.])
KdWR serijos žemėlapio M24 Kalwarja pagrindu parengtos dvarų parceliavimo ir kaimų skirstymo vienkiemiais schemos fragmentas (Kalvarijos apylinkės)
Įdomus statistinis straipsnis leidinyje Žemėtvarka ir Melioracija (1937, 3): Dipl. ekon. V.Balčiūnas, T1936 m. kaimų vienasėdžiais skirstymo statistinės nuotrupos (nuoroda).
Skroblai (Skroblų kaimas, Vilkaviškio rajonas, Bartninkų seniūnija). Kaimas suformuotas 1922-1923 metais išdalinus sklypais Grabaukos dvarą (dv. Grabówka). Tikėtina, jog Skroblų kaimo pavadinimas duotas pagal buvusį dvaro pavadinimą (lenk. Grab - Skroblas) Žemės Reformos valdybos nutarimu Nr. 2975, 1926 m.. Žemė (viso 267 hektarai) išdalinta kariams, mažažemiams ir bežiamiams. Skroblų kaimas ribojosi su Grajauskų kaimu, Vartų kaimu, Šeškinių kaimu, Dotamų kaimu, Liepalotų kaimu. Visų sklypais išskirstytų dvarų pervardijimas ar prijungimas kaimais įvardintas Vyriausybės žinių laikraštyje (1922-1940, žiūr. www.epaveldas.lt)
KdWR serijos žemėlapio M24 Kalwarja pagrindu parengtos dvarų parceliavimo ir kaimų skirstymo vienkiemiais schemos fragmentas (Grabaukos ir Dotamų dvarai, Detomiszki, Grabowka)
Žemės padalinimas įformintas planais, paprastai masteliu 1:5000, planus lydi eksplikacijos, su įvardintais žemės sąvininkais, tiksliais sklypų matmenimis, žemės naudmenomis. Kas svarbu planuose išlikęs dvarviečių pastatų išdėstymas. Po žemės reformos didžioji dauguma dvarų sunyko.
Grabaukos dvaro padalinimo sklypais planas, 1:5000, 1922 (LCVA) Tikslus plano pavadinimas Planas Vilkaviškio apskrities Bartininkų valsčiaus Grabaukos majoratinio dvaro žemės. Pažymėtas plane plotas paimtas remiantis karškiams žeme aprūpinti žeme įstatymu Vyriausybės žinion ir išparceliuotas kariškių bežemių ir mažažemių reikalams.
Naujaisiais žemės sklypų sąvininkais įvardinti: Pijus Jašinskas, Jonas Lukoševičius, Jonas Savickas, Juozas Zinkevičius, Jonas Petrulis, Jurgis Navikas, Juozas Četvertinskas, Jonas Kerevičius, Vincas Rožaitis, Jonas Ališauskas, Motiejus Ališauskas, Vincas Razumauskas, Antanas Blauzdžiūnas, Mikas Živilas, Jonas Mečeckas, Kazys Eidukevičius, Jokimas Pakulis, Jonas Balanda, Andrius Eidukevičius, Petras Glaveckas, Petras Venclova, Juozas Kerevičius, Pijušas Mikolaitis, Pijušas Navickas, Andrius Čereška, Ona Rožaitienė, Cicilija Šitkauskienė, Juozas Andriuškevičius, Jonas Mikalauskas, Kazys Mykolaitis, Juozas Bagdonas, Uršulė Mackevičaitė, Jonas Griškaitis, Tomas Birštonas, Agota Ligmalienė, Jonas Pakulis, Jonas Zajenkauskas, Juozas Navickas, Kazys Abraitis (?), Jonas Kavaliauskas, Kazys Kotkė. Dalis grabaukos dvaro žemių palikta valstybės nuosavybėje (pati dvarvietė (8 ha), sklypai mokyklai, kapinės, dvaro kūdra).
Vieno iš sklypų sąvininkas Pijušas Mikolaitis su dukra Gene ir anūkais
Sklypų sąvininkų pastatyti ūkiai puikiai atsispindi kartografinėje madžiagoje.
Skroblų kaimas (įvardintas Grabauskų kaimu [RU]) pokarinėje 1946 m. topografinėje medžiagoje , 1:25000, 1946-1947 m. Reikėtų pastebėti, jog Antrojo Pasalinio karo metu fronto linija ilgą laiką 1944 m. šiose apylinkėse stovėjo vietoje, todėl kaimų sugriovimai buvo ypač dideli.
Kolektyvizacija, melioracija, ūkių naikinimas sovietmečiu padarė savo. Dauguma vienkiemių, sodybų sunyko. Nors šiandien Skrobluose pagal gyventojų surašymą 32 gyventojai, tačiau priskaičiuoju tik (o gal net) 10 išlikusių sodybviečių buvusiose Bagdonų, Mackevičių, Griškaičių, Eidukevičių (abejose), Glaveckų, Balandų, Živilų, Razumauskų, Birštonų sodybvietėse...
Skroblų kaimas 2012 (raudonai įbrėžti 1922 m. sklypai), reikėtų pastebėti, jog pakitusi ir kelio į Bartninkus trasa (aerofotografija iš maps.lt)
Graužai (Гравже - RU, Grauže - PL), šiuo metu Graužiai, kaimas Kėdainių rajone, Gudžiūnų seniūnijoje į šiaurę nuo Miegėnų kaimo (į pietus nuo Devynduonių kaimo), prie kelio Miegėnai-Pociūnėliai. Per kaimą teka upelis Nykis (Liaudės intakas). Graužų pavadinimas Surviliškio bažnytinėse metrikose pirmą kartą paminėtas 1812 metais (Surviliškio RKB Krikšto knyga). Daugiau kaip šimtmetį funkcionavo Graužų dvaras (arba palivarkas).
Graužų dvaras (palivarkas) 1897 m. topografinėje medžiagoje (1:84000 žemėlapis IX-15), Dvaro pastatai išsidėstę dešiniajame Nykio upelio krante ant aukštumos (kada nors bus foto), gretimi dvarai (palivarkai): Kaukazas (Кавказ), Grabauka arba Grabavas (Грабово), Miegėnai (Мегяны).
Graužų kaimas susikūrė apie 1922-24 metus, Mykolui Goscevičiui priklausiusį Graužų palivarką išparceliavus vienkiemiais. Žemę gavo Miegėnų, Surviliškio, Devynduonių, Vypalų, Gasčiūnų kaimų, Terespolio dvaro, Grabavos palivarko mažažemiai, bežemiai valstiečiai, Lietuvos kariuomenės savanoris.
Graužų palivarko Gudžiūnų valsčiuje Kėdainių apskrityje, buv. nuosavybėje Goscevičiaus Mikolo parceliacijos (projekto) planas, sustatytas 1924 m. Ž.T. ir M.D-to matininko Kuprevičiaus R. aplinkinėje sienoje yra tinkamos ir netinkamos žemės viso 134 ha. 4920 kv.m. o plotas atskirų sklypų nurodytas eksplikacijoje (LVCA)
Žemę gavo: Jonas Giedraitis, Povilas Šlinkšis, Kazys Žurauskas, Adolfas Daukša, Valerijonas Kanaporis, Antanas Žurauskas, Juozas Radzevičius, Adomas Samarakas, Povilas Stančius, Kostas Juknevičius, Petras Ščerbauskas, Kazys Rumavičius, Joana Pletkuvienė, Matas Kutkus (Kostkevičius), Adomas Kutkus (Kostkevičius), Jonas Tvarijonas, Felicijonas Daugvila. Išdalinta viso 17 sklypų, kurių dydis buvo nuo 1,5 ha iki 14,25 ha. Naujakurių pastatyti ir įrengti ūkiai detaliai atsispindi pokarinėje kartografinėje medžiagoje.
Graužų kaimas pokarinėje 1948 m. topografinėje medžiagoje 1:25000 mastelio žemėlapyje. Graužų kaimo vienkiemiai sklypuose pažymėti žaliai. Žemėlapyje įvardinta, jog Graužų kaime 1949-1950 metais buvo 14 ūkių.
Kolektyvizacija, melioracija, gyventojų migracija iš kaimų į gyvenvietes bei miestus padarė savo. Šiuo metu Graužių kaime gyvena vos 2 ar 3 gyventojai, pasilikusi bene viena sodyba. Reikėtų pastebėti, jog dar iki 1960-ųjų kaimas buvo vadintas Graužais (Graužų kaimas), vėliau kaimas vadintas Graužiais (Graužių kaimas).
1897m. surašymo duomenimis palivarke gyveno 28 gyventojai, 1923 m. surašymo duomenyse palivarkas neminimas, 1940-1942 metais galėjo būti apie 50-60 gyventojų, 2001 m.- 2 gyventojai, 2011 m. -3 gyventojai.
Graužių kaimas 2012 (raudonai įbrėžti 1924 m. sklypai), detalesnis žemėlapis maps.lt
Devynduoniai (Девиндуоняй, Дивиндоны - RU, Dewindonie - PL) - kaimas Kėdainių rajono šiaurinėje dalyje, Gudžiūnų seniūnijoje, 7 km. į rytus nuo Gudžiūnų, 4,5 km. į pietus nuo Pociūnėlių (Radviliškio raj.), apie 3 km. į šiaurę nuo Miegėnų gyvenvietės. Devynduonių kaimas ribojasi su Gasčiūnų, Žibartonių, Senkonių, Graužų, Margininkų, Padruskalnio kaimais. Devynduonių kaimu teka Liaudė (kaimo pakraščiu), Vilkupis, Druskalnis, tyvuliuoja Devynduonių ir Žibartonių tvenkiniai. Per Devynduonių kaimą eina rajoninės reikšmės keliai 3019, 2005 (asfaltuotas kelias į Gudžiūnus, Miegėnus). Istoriškai Devynduoniai iki XX a.pradžios priklausė Surviliškio parapijai, artimesni maldos namai Pociūnėliuose ir Paberžėje. Devynduoniai minimi nuo XVI a. pabaigos. (prie kaimo istorijos kada nors sugrįšime). Pagal pirmąjį carinės Rusijos gyventojų surašymą 1897 metais Devynduonių kaime gyveno 628 žmonės (320 vyrų ir 308 moterys), 1923 m. pagal pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos surašymą Devynduonių kaime gyveno 471 gyventojas (97 ūkiai), 1959 m (pokarinis surašymas) - 289 gyventojai, 1970-218 gyventojų, 1985-221 gyventojas, 2001 m.- 223 gyventojai, 2011 metais- jau tik 161 gyventojas. Devynduoniuose gimė lietuvių literatūros istorikas profesorius Jurgis Lebedys (1913-1970), Tarpukario Lietuvos karininkas pulkininkas leitenantas profesorius Povilas Stančius (1888-1963).
Devynduoniai (Дивиндоны) carinės Rusijos 3-varstų colyje (1:126000) žemėlapio XI-3 fragmente, maždaug 1860-70 metai. Devynduoniuose 40 kiemų (Ūkių).
Dar vykstant Pirmajam Pasauliniam karui Devynduonių kaimo ūkininkai pradėjo dalintis Devynduonių kaimo žemę vienkiemiais. Vykdant žemės reformą 1918-1925 metais Devynduonių kaimas buvo išskirstytas vienkiemiais, prie kaimo prijungta dalis Antomiro dvaro žemių. LVCA (Fondas 1250, 1248) sukaupta archyvinė medžiaga ir apie Devynduonių kaimo išskirstymą viensėdžiais.
Planas atspindintis Tarpukario Lietuvos laikotarpiu įvykdytą žemės reformą Devynduoniuose, žemės išdalijimo planas (situacija apie 1925 m.), LVCA. Išdalinta apie 1289 ha žemės 108 žemės savininkams, 10 sklypelių palikta bendrai nuosavybei (žiūr. žemėlapio fragmentą ir sąrašą žemiau).
Žemės savininkų, gavusių žemės Devynduonių kaime apie 1925 metus sąrašas (pirmoje grafoje sklypo Nr., detaliau žiūrėti į žemėlapį žemiau). Sąrašą galite atsisiųsti (atsidaryti ČIA. PDF)
Devynduoniai 1950 m. kartografinėje medžiagoje (Sovietinio 1:25000 žemėlapio fragmentas). Žemėlapyje detaliai atsispindi, kurie ūkininkai Devynduonių kaime po žemės reformos Tarpukario Lietuvos laikotarpiu (1918-1940) įsikūrė skirtuose žemės sklypuose. Sklypų numeracija atitinka sąrašą aukščiau. Žemėlapį galima pasididinti (nuoroda)
Devynduoniai 2015 m. aerofotografijoje (geoportal.lt). Ant aerofotografijos įbrėžtos tarpukaryje skirtų viensėdžių sklypų ribos. Numeracija atitinka sąrašą aukščiau. Kolektyvizacijos ir jau Nepriklausomos Lietuvos metu vykdytos žemės reformos metu dauguma sklypų ištuštėjo. Matosi dar buvę sodybvietės, atskirų žemės kultūrų plotai tikriausiai taip pat nurodo kažkur netoliese pasilikusius palikuonis. Džiugu matyti ir išpuoselėtas pasilikusias kelias senąsias sodybas. Aerofotografiją galima pasididinti (nuoroda). Būtų labai įdomu susisiekti su Staugų palikuonimis (Povilas Stauga 104 sklypas).
|
|
Tarpukario Lietuvos kadastriniai planai. Pavyzdys (Kauno apskritis Trakų kaimas)
|
|