Kalvarijos praeitis fotografijose
Pirmieji fotografai Kalvarijoje atsirado jau pačioje XX a. pradžioje. Miestas tada buvo nemažas Suvalkų gubernijos apskrities centras su 10 027 gyventojais (1900 m.). Net 7 930, arba 79%, iš jų - žydai. Tad natūralu, jog žydai ir buvo pirmieji miesto fotografai. Tada fotografija buvo gana brangus malonumas, todėl populiariausiomis tapo tik portretinės bei grupinės žmonių nuotraukos.
Pasiremiant išlikusiomis to meto fotografijomis, atrodo, jog pirmąją ateljė Kalvarijoje įkūrė fotografas A.Zilberšteinas. Seniausia surasta Šio fotografo nuotrauka, pažymėta 1907 metais. Tai portretinė 9x6 cm dydžio fotografija, kurioje užfiksuotas kalvarijietis, rusų-japonų karo dalyvis Jokūbas Miliūnas (1880-1962).
Šiek tiek vėliau kitą fotografijos ateljė Kalvarijoje įsteigė Manuelis Vigdorovičius. Jo ateljė taip pat turėjo specialią vinjetę, kuri išliko nežinomos moters nuotraukos kitoje pusėje. M.Vigdorovičius darė ir nedidelio formato portretines nuotraukas, kurios buvo pažymėtos specialiu įspaudu su fotografo pavarde.
Be jau paminėtų dviejų pirmųjų Kalvarijos fotografų, būta ir trečiojo. Tai buvo Višnevskis. Įdomu, kad jis jau fotografavo ir miesto vaizdus. Nuotraukas pažymėdavo specialiais spaudais (rusų kalba) ir pardavinėjo jas kaip atvirukus. Jų, matyt, būta įvairių ir nemažai. Seniausia iki šiol surasta Šio fotografo nuotrauka, su Kalvarijos miesto Vižainio (dabar Vytauto) gatvės vaizdu, datuota 1909 metais.
Šis atvirlaiškis buvo pasiųstas iš Kalvarijos į Revelį (dabar Talinas) Česlovui Meškauskui. Fotografui Višnevskiui priskiriama ir 1912 metų Kalvarijos bažnyčios nuotrauka. Visai galimas dalykas, kad Šie trys Kalvarijos fotografai dirbo iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios, o M.Vigdorovičius ir vėliau.
Okupavę Lietuvą, vokiečiai intensyviai fotografavo miestų ir miestelių vaizdus. Nuotraukos buvo spausdinamos vokiškuose laikraščiuose bei kituose leidiniuose. Tačiau ypač populiarūs buvo atvirukai su miestų vaizdais. Iš 1914-1917 metų yra žinoma keliolika ir Kalvarijos nuotraukų. Jas galime suskirstyti į tris grupes.
Ankstyviausioji - iš 1914 metų rudenio. Šios nuotraukos išsiskiria ranka darytu užrašu. Jose užfiksuoti beveik nenukentėjusiu miesto vaizdai po pirmosios vokiečių okupacijos (1914 metų rugsėjis-spalis). Nuotraukas darė vokiečių karo fotografas A.Kiuhlevindas.
Antrosios fotografijų grupės nuotraukos darytos 1915 metais, kai Kalvarijos miestas buvo jau smarkiai nukentėjęs nuo karo veiksmų. Nuotraukų autorius - tas pats A.Kiuhlevindas. Šios nuotraukos pažymėtos spaudais.
Trečioji fotografijų grupė gali būti datuojama 1916-1917 metais. Šios nuotraukos viršuje turi spausdintus užrašus.
Karo metu vokiečių fotografų darytos nuotraukos, kurių išliko apie dvidešimt, suteikia jau gana neblogą tuometinio Kalvarijos miesto vaizdą ir yra vertingas istorijos šaltinis.
Iš nepriklausomos Lietuvos laikotarpio (1918-1940) turime jau žymiai daugiau Kalvarijos nuotraukų. Žinoma ir visa eilė miesto fotografų. Atnaujino darbą prieškario Kalvarijos fotografas M.Vigdorovičius, kuris 1921-aisiais atidarė savo ateljė Prekybos gatvėje. Ši ateljė gyvavo iki 1935 metų. Nuo tų pačių 1921-ųjų Kalvarijoje fotografavo Z.Rozentalis, kurio „Naujoji fotografija“ irgi buvo Prekybos gatvėje. Šiuo metu Kalvarijoje fotografavo ir M.Kazlauskas. Deja, yra žinoma tik viena jo nuotrauka.
Apie 1930 metus fotografijos meno ėmėsi I.Mirlinas, kuris 1931-aisiais atidarė savo ateljė. Šis fotografas buvo labai produktyvus. Jį pamėgo Kalvarijos gyventojai, ypač moksleiviai. I.Mirlinas fotografavo ir miesto vaizdus.
1935 metais savo fotografijos ateljė Kalvarijoje atidarė Jonas Rekis. Jo fotografijos pasižymėjo itin aukšta kokybe. Paskutiniaisiais nepriklausomybės metais fotografijos dirbtuvę mieste (Laisvės gatvėje) turėjo ir Š.Sideris. Jo darytų nuotraukų išlikę nedaug.
Kalvarijos fotografų darbų autorystę leidžia nustatyti antspaudėliai, kurie buvo dedami kitoje nuotraukos pusėje. Tačiau po 1940 melų birželio šių spaudų jau nebėra, tad ir fotografijų autorių nustatyti neįmanoma.
Įvairiomis progomis Kalvarijoje yra fotografavę ir iš kitur atvykę meistrai. Ypač marijampolietis Judelis Fridbergas bei Kauno fotografas Julius Miežlaiškis.
Nemažai Kalvarijos fotografų darytų nuotraukų bei jų kopijų yra sukaupta šio miesto vidurinės mokyklos muziejuje. Tai vertingas šaltinis Kalvarijos praeičiai tirti.
Autorius Alvydas Totoris
Suvalkija 2004 Nr.1, p.24-25. (Žr. 1742-1743)
Publikuota su autoriaus sutikimu.
Straipsnio autoriaus pastebėjimai, 2009 spalio pabaiga.
Per praėjusius 5 metus po straipsnio susikaupė kiek naujos medžiagos. Pirmiausia paaiškėjo, kad pirmąją fotografijos ateljė Kalvarijoje Abelis Zilberšteinas įkūrė ne XXa. pradžioje, o dar XIX a. pabaigoje. Nors nei 1865 nei 1908m. Kalvarijos žydų sąrašuose tokios pavardės nėra, bet Kalvarijos žydų kapų tyrinėtojas Ralfas Salingeris nustatė, kad tokia pavarde žmogus tikrai yra ten palaidotas. Taigi Abelis Zilberšteinas Kalvarijos žydas ir įkūrė mieste pirmąją fotoateljė. Seniausia žinoma šio fotografo Kalvarijoje 1899m. daryta mažos mergaitės fotografija yra Vilniuje LCVA P-21742. Jos kopija buvo demonstruota 2005m. lapkričio mėn. Marijampolėje vykusioje parodoje “Dokumentai iš Sūduvos istorijos Lietuvos ir Lenkijos archyvuose”.
Abelis Zilberšteinas. Mergaitės portretas, 1899 (šaltinis LVIA)
 |
|
A.Zilbersteinas. Moters fotografija (XX a. pradžia, Kalvarijos fotoatelje)
|
Seniausia, esanti Kalvarijoje, šio Kalvarijos fotografo nuotrauka datuota 1907 metais. Tai Jokūbo Miliūno, grįžusio iš rusų-japonų karo (1904-1905m.), apdovanoto už narsumą Georgijaus kryžiumi nuotrauka.
|
|
|
|
Jokūbas Miliūnas,
Abelio Zilberšteino fotografija, 1907 m.
|
Nuotraukos antroje pusėje esantis fotografo spaudas
|
Kadangi Kalvarijos karinė įgula buvo tikrai didelė, tikėtina, jog A.Zilberšteinas yra įamžinęs ne vieną carinės Rusijos imperijos karininką ar kareivį. Kaip pavyzdys pateikiama 1904-1908 metų A.Zilberšteino dirbtuvėse daryta 112 Uralo pėstininkų pulko eilinio fotografija.
|
|
| 112 Uralo pėstininkų pulko (28 pėstininkų divizija) eilinis Kirilas Aleksejevičius Šelepinas (Кирилл Алексеевич Шелепин), fotografas A.Zilberšteinas, Kalvarija 1904-1908 |
|
|
|
Martynas Leonavičius, Kalėjimo tarnautojas, fotografas A.Zilberšteinas.
|
A. Zilberšteinas nuotraukų kitoje pusėje naudojo ir kiek kitokį Kalvarijos spaudą. 1909m. Milane už savo fotografijas jis gavo “aukso medalį su karūna”. Tą matome nurodyta bendroje jo fotografijų vinjetėje (Suvalkai- Kalvarija). Matyt A. Zilberšteinas fotografavo tik iki karo, nes vėliau jo nuotraukų nebesutinkame.
|
|
|
| Spaudas A.Zilberšteino fotografijose |
A.Zilberšteino apdovanojimą iliustruojantis vinjetės fragmentas |
Kada savo fotografijos ateljė Kalvarijoje įkūrė Manuelis Vigdorovičius nėra aišku. Greičiausiai XXa. pradžioje. Seniausia datuota jo daryta fotografija daryta apie 1910m. Joje nufotografuotas Kalvarijos gydytojo, dirbusio 1908-1918m., o vėliau buvusio net Švietimo ministru Kazimiero Jokanto brolis Antanas Jokantas.
|
|
|
| M.Vigdorovičius, Antanas Jokantas 1910 m. |
M.Vigdorovičius, Kazimieras, Antanas ir Emilija Jokantai 1910 m. |
M. Vigdorovičius (susilietuvinęs pavardę į M. Vigderavičių) fotografavo Kalvarijoje ir po karo, kur turėjo gerai įrengtą ateljė. Jis savo nuotraukas žymėdavo įspausdamas kitoje pusėje rašalinį spaudą arba pirmoje nuotraukos pusėje įspaudžiamu spaudu. Nemažos dalies jo ateljė darytų po 1919m. fotografijų autorystę jau galima nustatyti ir pagal šios ateljė dekoracijas.
Apie trečiąjį Kalvarijos fotografą Višnevskį kol kas daugiau informacijos rasti nepavyko.
Vokiečių okupacijos metu Kalvariją fotografavo vokiečių karo fotografai. Žinomas tik vienas jų A. Kiuhlevindas. Dabar žinoma virš 20 to meto Kalvarijos fotografijų .
Seniausia žinoma M. Vigderavičiaus pokarinė fotografija datuota 1921m. Jo ateljė buvo Prekybos (vėliau Laisvės) gatvėje Nr.9. Dabar tai parko prie pašto teritorija. Ateljė įkurta namo antrame aukšte. Ten buvo didelė patalpa kur buvo užuolaidos, dekoracijos, suolai ir kt. Nors jau senas bet M. Vigderavičius fotografavo iki pat 1941m., o kai jį vokiečiai sušaudė jo namas ir ateljė atiteko Leonui Gogiui.
1921m. savo fotoateljė atidarė Kalvarijoje Z. Rozentalis. Jis savo ateljė pavadino „Naujoji fotografija“ matyt dėlto, kad pas jį daugiau būtų klientų, o ne pas M. Vigderavičių „senojoje“. Z. Rozentalio ateljė buvo Prekybos (vėliau Laisvės) gatvės Nr.45. Dabar šiame perstatytame name Darbo partijos būstinė. Šis fotografas savo fotografijas žymėdavo rašaliniu spaudu. Laikotarpyje iki 1930m. fotografavo Kalvarijoje ir lietuvis Motiejus Kazlauskas. Jis gyveno Vytauto Didžiojo gatvėje, savo ateljė nebuvo įkūręs, bet savo darytas fotografijas paženklindavo rašaliniu spaudu.
1931m. savo ateljė įkūrė I. Mirlinas. Tai buvo jaunas, labai malonus žmogus. Jo ateljė buvo gausiai lankoma, ypač mokinių, bet labai daug jis fotografavo ir aplinkoje. Jo fotografijose užfiksuoti beveik visi žinomiausi to meto Kalvarijos miesto vaizdai, įvairūs renginiai, šventės. I. Mirlino fotoateljė buvo irgi toje pačioje Prekybos (vėliau Laisvės) gatvėje Nr.13 (dabar pašto parko teritorija). Mirlino fotografijų išlikę daugiausia. Jų galima rasti vos ne kiekvieno senesnio kalvarijiečio albume. Šis fotografas savo fotografijas dažniausiai žymėdavo rašaliniu spaudu. Bet yra žinoma ir speciali vinjetė, kurioje įžiūrimas ir datos spaudukas.
Kiek vėliau ėmė fotografuoti ir Kalvarijos Psichiatrinėje ligoninėje felčeriu dirbęs lietuvis Jonas Rekis. Jo fotografijos pasižymi itin gera kokybe. Jis fotoateljė neturėjo, fotografuodavo įvairius renginius, pobūvius. Savo fotografijas, kurių yra išlikusių nemažai, žymėjo rašaliniu spaudu.
Žinomas dar vienas Kalvarijos fotografas. Tai Š. Sideris, kuris paskutiniais Nepriklausomybės metais buvo įkūręs savo ateljė irgi toje pačioje Laisvės gatvėje Nr.19. Jis savo fotografijas irgi žymėjo dideliu rašaliniu spaudu. Kol kas žinoma tik viena šio fotografo pažymėta fotografija.
Kalvarijoje fotografavo ir iš kitur atvykstantys fotografai. Yra išlikę marijampoliečio Judelio Fridbergo bei kauniečio Juliaus Miežlaiškio fotografijų.
Taigi dauguma Kalvarijos fotografų (A. Zilberšteinas, M. Vigderavičius, Z. Rozentalis, I. Mirlinas, Š. Sideris) buvo žydai. Dauguma jų buvo vokiečių 1941m. sušaudyti. Jų ateljė įranga atiteko kitiems žmonėms. M. Vigderavičiaus fotoatelje atiteko Leonui Gogiui, kuris vokiečių okupacijos metu fotografavo, turėjo net įsirengęs fotografijų stendą. Savo fotografijų spaudu nežymėjo.
Vokiečių okupacijos metais Kalvarijoje savo ateljė buvo įsirengęs ir Juozas Gražulis. Jo ateljė vadinosi “Šypsena” ir buvo taip pat Laisvės gatvėje Nr.27. Fotografijas žymėjo rašaliniu spaudu.
 |
|
1935. Šeimos fotografija, fotografas I.Mirlinas
|
Tuojau po II pasaulinio karo irgi būta fotografų. Deja jau niekas iš jų savo fotografijų spaudais nežymėjo. Vėliau daugiausia fotografavo tik valstybinės fotoateljė fotografai. Tačiau apie visa tai dar niekas nuosekliau nesidomėjo.
Papildymo autorius Alvydas Totoris.
Papildyta 2011-2014, 2017 maps4u.lt
