A. A. Gliožaičio studijos Kunigaikščio M. K. Radvilos Našlaitėlio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis ir jo variantai santrauka
Kunigaikštis Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (trumpinys LDK) valstybės pareigūnas, suprato detalaus ir tikslaus žemėlapio svarbą valstybei. Jis ryžosi pradėti išsamesnio jos žemėlapio sudarymo darbus.
LDK plotas XVI a. pradžioje siekė apie 700 000 kv. km, o po Liublino unijos liko tik 297 000 kv. km. su 4 milijonais gyventojų. Kartografiniu požiūriu tai didžiulė miškinga, su didžiulėmis pelkėmis, sąlyginai tankiu hidrografiniu tinklu ir matavimų darbams dažnai nepalankiu kontrastingu klimatu teritorija
Manoma, kad žemėlapio sudarymo darbai pradėti apie 1590 metus. Tikėtina, kad buvo surinkti ir įvertinti Valakų reformos bei karinės kartografijos tikslams vykdyti matavimai. Deja, informacijos apie jų panaudojimą nėra aptikta.
Buvo organizuoti ir atlikti tik žemėlapio sudarymui skirti matavimai, surinkti vietovardžiai, informacija apie valstybės sienas, administracinį teritorinį suskirstymą, reikšmingesnes gyvenvietes, hidrografiją, valstybinės reikšmės istorinius įvykius ir kt.. Gyvenamose vietovėse išmatuoti geografinis plotis ir ilgis, kas sudarė pagrindą žemėlapio autorinio originalo Išbraižymui.
. Atlikti matavimus bei sukauptį ir žemėlapyje pažymėti tokį įvairiapusį informacijos kiekį įmanoma tik jungiančiam įvairių specialybių žmones kolektyvui. Tokį kolektyvą subūrė ir jam vadovavo bei įvairius žemėlapio sudarymo darbus atliko kunigaikštis M. K. Radvila. Tikėtina, kad tai buvo Valakų reformos buvę vykdytojai, karinės kartografijos specialistai, Jėzuitų ordino vienuoliai ir kt. Jam talkino ir aukštas pareigas užėmę valstybės pareigūnai bei tarnautojai. Manytina, kad žemėlapio sudarymas buvo aptartas ir su tuo metu buvusiu LDK didžiuoju kunigaikščiu Zigmantu III Vaza.
Apie 1600 metus buvo užbaigti lauko kartografavimo darbai ir preliminaraus LDK žemėlapio autorinio originalo braižymas. Apie 1600 – 1603 metus buvo atlikti LDK žemėlapio preliminaraus leidybinio originalo graviravimo bei žemėlapio spausdinimo darbai. Manoma, kad žemėlapis galėjo būti išspausdintas Nesvyžiuje, Gdanske arba Augsburge. Šioje studijoje žemėlapis sąlyginai įvardintas kaip LDK 1603 m. žemėlapis. Jis nėra išlikęs arba dar nesurastas, tačiau XVIII ir XIX amžių bibliografiniuose leidiniuose yra minimas.
Rusijos 1614 m. žemėlapyje yra pastaba, kurioje minimas Lietuvos žemėlapis Tikėtina, kad tai LDK.1603 m. žemėlapis. Informacija pastaboje liudija, kad jis buvo sudarytas XVI amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Jame pavaizduota didžiojo kunigaikščio Vytauto laikų LDK, kurios pietinė siena siekė Juodąją jūrą. Išlikusi informacija patvirtina, kad pietinė žemėlapio dalis buvo nubraižyta netiksliai.
Galima prielaida, kad LDK 1603 m. žemėlapis M. K. Radvilos netenkino. Priimtas sprendimas žemėlapį patobulinti. Ar buvo papildomai atlikti atskirų vietovių matavimai informacijos nerasta. Vis tik buvo sudarytas naujas autorinis originalas. Žemėlapis braižytas tik iki 590 paralelės. Prie žemėlapio pridėta Dniepro žemupio trakto schema.
Žemėlapis, kaip sieninis, išleistas Amsterdame V. J. Blau leidykloje 1613 m. Jį keturiuose lapuose išgraviravo G. Heselis. Žemėlapio pavadinimas Magni Dvcatvs Lithvaniae, Caeterarumque Regionum Illi Adiacentium Exacta Descriptio Illss mi. ac Excellss mi. Principis et Dni. D.Nicolai Christophori Radziwil D.G.Olijcæ ac in Nieswies Ducis, S. Rom. Imperrii Principis in Szylowiec ac Mir Comitis et S.Sepulehri Hierosolimitani Militis etc. opera. cura et impensis facta ac in lucem edita. Jo matmenys 74x105 cm, o mastelis apie M1:1 300 000.
Kaip žemėlapio priedas 1613 m. išspausdintas trijuose lapuose, kurių kiekvieno matmenys 8,5x35,5 cm, geografinis – istorinis LDK aprašymas Palankiam skaitytojui. Jis išspausdintas po LDK 1613 m. žemėlapio išleidimo kaip atskiras leidinys skirtas žemėlapio pristatymui. Jis buvo klijuojamas žemėlapio apačioje. Žemėlapis, kaip sieninis su priklijuotu tekstu ir be jo spausdintas iki 1631 m. Žemėlapio egzempliorius su priklijuotu tekstu jo apačioje išleistas iki 1631 m. yra saugomas Vokietijoje Veimaro Kunigaikštienės Ana Amalija bibliotekoje. Kitas žemėlapio egzempliorius, išleistas po 1631 m., yra saugomas Švedijoje Upsalos universiteto bibliotekoje
V. J. Blau atlase Appendix Theatri A. Ortelii Et Atlantis G. Mercatoris,...,išleistame 1631 m. įdėtas sieninis LDK 1613 m. žemėlapio variantas, išspausdintas keturiuose spaudos lapuose su siauru rėmeliu be teksto jo apačioje.
Žemėlapis palankiai įvertintas atlasų leidėjų Henriko Hondijaus II ir J. V. Blau, bet buvo nepatogus talpinti atlasuose dėl didelio formato. Atlasams buvo nubraižytos mažesnių matmenų jo kopijos. H. Hondijus tai padarė apie 1633 m. (matmenys 44X54,5 cm, mastelis apie M 1:2 000 000), o apie 1648 m. J. V. Blau (matmenys 44,5X53 cm, mastelis apie M 1:1 900 000). Jų nubraižytos žemėlapio kopijos yra žinomiausios. Iš jų atlasų leidybą paveldėję arba nupirkę kiti asmenys padarytų žemėlapio kopijų iš esmės nepakeitė.
XVIII ir XIX amžių bibliografiniuose leidiniuose yra minimi du LDK žemėlapiai. Pirmas - tai Rusijos 1614 m. žemėlapio pastaboje minimas Lietuvos žemėlapis, kurio pavadinimas įvairuoja. Informacija liudija, kad tai LDK 1603 žemėlapis, kuris nėra išlikęs arba dar nesurastas. Antras - tai Magni Dvcatvs Lithvaniae, Caeterarumque Regionum Illi Adiacentium Exacta Descriptio Illss mi. ac Excellss mi. Principis et Dni. D.Nicolai Christophori Radziwil D.G.Olijcæ ac in Nieswies Ducis, S. Rom. Imperrii Principis in Szylowiec ac Mir Comitis et S.Sepulehri Hierosolimitani Militis etc. opera. cura et impensis facta ac in lucem edita. išspausdintas 1613 m. Amsterdame. Jis spausdintas įvairiais variantais, kurie yra išlikę.
Žemėlapis išlieka populiarus ir dabar. Detalesni jo tyrimai pradėti Lenkijoje XX amžiaus pradžioje, o po Pirmojo pasaulinio karo ir Lietuvoje bei kitose šalyse. Studijose esama įvairių prielaidų dėl žemėlapio autorystės.
Išlikusi ir surasta informacija liudija, kad LDK žemėlapiui sudaryti XVI amžiaus pabaigoje buvo suburtas vykdytojų kolektyvas. Jį subūrė, jam vadovavo ir pagrindinius žemėlapio sudarymo darbus (nustatė žemėlapio turinį, parinko darbų metodiką, mastelį, redagavo ir kt.) atliko kunigaikštis M. K. Radvila. Jis turėjo tam tikslui tinkamą išsilavinimą – 1563–1567 m. studijavo geografiją, matematiką, astronomiją Vakarų Europos universitetuose. Žemėlapio sudarymo darbai atlikti ir jis išspausdintas jo lėšomis.
Kunigaikščio M. K. Radvilos rūpestingu darbu ir lėšomis yra sudaryti ir išleisti du LDK žemėlapiai. Pirmas - apie 1603 m., kuris neišlikęs arba dar nesurastas. Antras - 1613 m., kuris iki 1631 m. spausdintas kaip sieninis, o vėliau apkarpytas ir spausdintas įvairiais variantais. Atlasų leidėjų nubraižytos jo sumažintos kopijos, kurios XVII – XVIII amžiais talpintos atlasuose. |