Antroje XVIII amžiaus pusėje beveik visose pažengusiose valstybėse pastebimas spartus kartografijos vystymasis. Buvo akivaizdu, jog būtina sukurti tikslius žemėlapius kariniams ir administraciniams tikslams. Mokslinis ir techninis išsivystymas leido atlikti tiksliais astronominiais matavimais ir trianguliacija paremtus vietovės nuotraukos braižymo darbus.

Nors vidurio Europoje jau XVIII amžiaus viduryje pasirodo detalios topografinės nuotraukos (Habsburgų valdoms 1749-1805 atlikta topografinė nuotrauka masteliais 1:28800, 1:57600, Hanoverio miestui jau 1772 metais atlikta topografinė nuotrauka masteliu 1:21333), tačiau Prūsijos valdoms, kurių dalį sudarė ir dabartinės Lietuvos teritorijos (be Klaipėdos krašto 1796 metais po III LDK padalijimo Prūsijai atiteko ir Užnemunė) detali nauja topografinė nuotrauka daryta tik 1763-1802 metais (Užnemunė – 1796-1800 metais). Vakarinėse-pajūrio (Pommern), Brandenburgo, Netz‘o Prūsijos provincijose Schmettau, Schullenburg, Schulz, Wiebeking 1763-1783 metais atliko topografinę nuotrauką (kai kuriais duomenimis ši topografinė nuotrauka dalinai apėmė ir Rytų Prūsiją). Vis tik vienu iš puikiausių ir reikšmingiausių kartografijos pavyzdžių reikėtų laikyti Prūsijos ministro von Schrötter iniciatyva 1796-1802 metais atliktą Rytų Prūsijos, Pamario bei Netz‘o provincijos topografinę nuotrauką, kurios vykdymo darbams vadovavo Friedrich Bernhardt Engelhardt. Ranka braižytas Schrötter‘io-Engelhardt‘o žemėlapis iki 1925 metų buvo slaptas, saugomas Prūsijos kariuomenės generalinio štabo archyvuose. Po 1925 metų žemėlapis perduotas į Berlyno Prūsijos valstybinės bibliotekos žemėlapių skyrių, kur išbuvo iki Antrojo Pasaulinio karo (senoji signatūra Sign.: N 1020).

Žemėlapio topografinei nuotraukai atlikti buvo pasitelkti žinomiausi Prūsijos kartografijos specialistai: parengiamuosius astronominius ir trianguliacijos darbus atliko artilerijos pulkininkas von Textor, topografiniams darbams vadovavo Engelhardt (su topografų Eytelwein ir Gilly pagalba). Vietovėje dirbo iki 20 gerai apmokytų topografų („konduktorių“) su pagalbininkais. Darbai buvo atliekami vadovaujantis Gilly parengta instrukcija (beje šia instrukcija vadovautasi ir atliekant Naujosios Rytų Prūsijos provincijos topografinę nuotrauką), instrumentiniai matavimai buvo atliekami du ar net tris kartus, smulkesnius vietovės elementus į topografinę nuotrauką įtraukdavo „iš akies“, pasinaudodami busole (atstumus matuojant žingsniais). Vietovardžiai buvo užrašomi ne pagal vietinių gyventojų tarmę, tačiau naudojant senesnius šaltinius (senieji žemėlapiai, kadastrinės knygos ir pan.). Labai tiksliai buvo žymimi miškai, pievos, krūmynai, smėlynai, durpynai, jų ribos, priklausomybė, sudėtis, taip pat detaliai atvaizduoti keliai, gyvenvietės ir vienkiemiai.

Be kartografinio darbo topografai rinko ir topografines žinias: aprašė upių pločius, gylius, krantų stovį, potvynių dydį, rinko duomenis apie ežerų, pelkių stovį, praeinamumą, upių tinkamumą laivybai, duomenis apie malūnus, tiltus, lieptus, kanalus, brastas, kelių stovį, pravažumą ir t.t. Jeigu kuriai nors vietovei buvo tinkamas pagal tikslumą, detalumą žemėlapis, jį panaudodavo topografinės nuotraukos papildymui tik patikrinę informaciją vietovėje.

Žemėlapis pavadinimu „Netz distrikto, Rytų ir Vakarų Prūsijos, Lietuvos provincijų žemėlapis.... 1796 – 1802 m. valstybės ministro ir departamento vadovo barono Schrötter‘io pasiūlymu Friedrich Bernhardt Engelhardt‘o...statybos direktoriaus Rytų Prūsijoje išmatuotas ir topografiškai nubraižytas.“ Originalus pavadinimas „Karte von den Provinzen Litthauen, Ost und West Preussen u.d. Netz Distrikte auf befehl Ihrer Majestäten des Königs Friedrich Wilhelm II und Friedrich Wilhelm III auf Antrag des Staats Ministers und Departements Chefs Freiherrn von Schrötter in den Jahren 1796 bis 1802 vermessen und topographisch aufgenommen von Friedrich Bernhard Engelhardt Königlichem Kriegs und Domainen Rathe und Ban Director in Neu-Ost-Preussen". Žemėlapis buvo ranka išbraižytas mastelyje 1:50000 ir išleistas tik dvejais egzemplioriais. Plačiajai auditoriai pagal topografinę nuotrauką buvo parengtas generalizuotas žemėlapis masteliu 1:150000 (žiūr. aukščiau).

Topografinė nuotrauka pradėta 1796 metais Rytų Prūsijoje ir 1802 metais užbaigta Netz‘o provincijoje atvaizduota meistriškai išpildytame 141 sekcijų (atskirų lapų) žemėlapyje. Kiekvieno lapo matmenys 45x61 cm, kitais duomenimis 48x63 cm, rėmelio plotis apie 1,5 cm). Atvaizduota ne tik Prūsijai priklausanti teritorija, bet ir 1-3 km Rusijai atitekusios Lietuvos teritorijos ruožas bei Naujosios Rytų Prūsijos pasienio ruožas (didesni miestai ir toliau, tačiau jau tik schematiškai). Žemėlapio paraštėse pateikiama skurdoka informacija: tik sekcijos (lapo) numeris ir gretimų lapų numeravimas.

Klaipėdos kraštas (dabartinės Lietuvos teritorija) atvaizduotas 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 12, 13, 19, 20, 21, žemėlapio lapuose. 5 lape nedidelė Kuršių nerijos teritorijos dalis piečiau Nidos, 11 lape nedidelė Šilutės rajono dalis ties Girininkais, 19 lape Nemuno kilpa piečiau Bitėnų. 29, 36, 37, 44 lape tik Prūsijos teritorijos ir Lietuvos pasienis. Pagal administracinį suskirstymą visas Klaipėdos kraštas ir Kuršių nerija iki Nidos imtinai priklausė Įsručio apskričiai (Insterburgsche Creis) Rytų Prūsijoje (Ost Preussen).

Atskiru lapu pateikiamas žemėlapio pavadinimas bei sutartiniai ženklai. mastelis 1:50000. (Žiūr. rinktinį lapą). Žemėlapis spalvotas, spalvos ramios, harmoningai derančios: vietovės elementai išbraižyti pilka spalva, miškai atvaizduoti tamsesne pilka spalva, proskynos ir miško keliai atvaizduoti juoda spalva. Kiekviename miško masyve pažymėta miško priklausomybė, medžių rūšis, labai kruopščiai pažymėtos miškų ribos, miško aikštelės, kirtimai. Pievos atvaizduotos šviesiai žalia spalva, jeigu pievos buvo apaugę krūmokšniais, tai buvo pažymima atitinkamais sutartiniais ženklais. Šlapi plotai pažymėti pasviru brūkšniavimu. Tiksliai ir kruopščiai tamsiai ruda spalva išbraižytas kelių tinkas.

Atskirais sutartiniais ženklais ir skirtingu spalviniu žymėjimu atvaizduota: dirbami laukai, dirvonuojantys laukai, ganyklos, durpynai, krūmais apaugę durpynai, krūmynai, pievos (sausapievės, drėgnos pievos, sužėlę pievos), miškai, nurodant, kokie medžiai vyrauja, smėlynai, krūmais apaugę smėlynai. Atskirais sutartiniais ženklais pažymėta: tiltai, vėjo malūnai, karčiamos, vandens malūnai, bažnyčios, paštai, eiguvos, atskiri pastatai, nurodoma jų priklausomybė (karališkas, bažnyčios...). Nurodomi upių, ežerų, marių ir jūros pavadinimai, upių tėkmės kryptis. Skirtingu žymėjimu bei spalvine gama išskiriamas kelių tinklas, atskirai žymimi lauko keliukai, pašto keliai, vieškeliai, apsodinti, sustiprinti keliai.

Pažymėtina, jog atskirais sutartiniais ženklais ir spalvomis žymimi vienkiemiai, kaimai, miesteliai ir miestai, taip pat ir dvarai: rausva spalva žymimos karališkos priklausomybės gyvenamosios vietovės, raudonai pažymint atskirais ženklais dvarų pastatus, bažnyčias, tamsiai pilka spalva žymimos bažnytinės priklausomybės kaimai ir miesteliai, šviesiai pilka - gyvenamosios vietovės administruojamos pagal Kulmo teisę, žalia spalva – dvarininkams priklausantys kaimai ir miesteliai (raudonais sutartiniais ženklais pavaizduoti dvaro pastatai), geltona spalva - miestams priklausančios valdos. Nurodoma kiek gyvenvietėse yra kiemų. Ypatingai kruopščiai pažymėtos administracinių vienetų ribos. Reljefas atvaizduotas pilku brūkšniavimu.

Schrötter‘io-Engelhardt'o žemėlapio masteliu 1:50000 fragmentas (ČIA spustelėjus peliuku pasididina). Lenkijos teritorija, Kašubai

Kaip minėjau žemėlapis Karte von den Provinzen Litthauen, Ost und West Preussen u.d. Netz Distrikte auf befehl Ihrer Majestäten des Königs Friedrich Wilhelm II und Friedrich Wilhelm III auf Antrag des Staats Ministers und Departements Chefs Freiherrn von Schrötter in den Jahren 1796 bis 1802 vermessen und topographisch aufgenommen von Friedrich Bernhard Engelhardt Königlichem Kriegs und Domainen Rathe und Ban Director in Neu-Ost-Preussen atvaizduoja ir teritorijas iki 3 km į gilumą nuo Rytų Prūsijos. Tokiu būdu atvaizduojamos pasienio teritorijos buvusios ir Naujosios Rytų Prūsijos sudėtyje, kurias atvaizdavo ir „Naujos Rytų Prūsijos provincijos karinis žemėlapis" (Krieges karte der Provinz New Ost Preussen). Beje neretai vienas žemėlapis papildo kitą.

Žemėlapis „Karte von den Provinzen Litthauen, Ost und West Preussen u.d. Netz Distrikte ...“ 13 (trylika) sekcijų apimantis dabartinės Lietuvos teritoriją (Klaipėdos kraštą) yra nepaprastai vertingas kultūriniu, istoriniu, kartografiniu-istoriniu aspektu tyrinėjant XVIII amžiaus pabaigos- XIX amžiaus pradžios Klaipėdos krašto istoriją bei kartografijos vystymąsi. Ilga laiko tarpą buvo manoma, jog šis žemėlapis yra prarastas Antrojo Pasaulinio karo metu. Vis tik ilgos žemėlapio paieškos atskleidė, jog žemėlapis ir dabar savo grožiu atsiskleidžia Berlyno miesto bibliotekos Prūsijos kultūros paveldo skyriaus saugyklose ir skaitykloje, teikdamas neįkainuojamą informaciją Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorijos (ir kartografijos tyrinėtojams.

7 žemėlapio Karte von den Provinzen Litthauen, Ost und West Preussen u.d. Netz Distrikte lapo fragmentas, atvaizduojantis Žemaičių Naumiestį ir apylinkes (Žemėlapio originalo savininkas Berlyno miesto bibliotekos Prūsijos kultūros paveldo skyrius ©)

MAPS4u.lt 2010 ©

Literatūra:

1. Eugen Oskar Kossmann „Die Preussischen Landesaufnahmen in Polen (1753-1806)“. Leipzig. Jomsburg 1937.

2. Bogdan Zaborsky „Kaszuby na przełomie XVIII i XIX wieku w świetle mapy Schröttera-Engelhardta z lat 1796-1802”. Wiadomości służby geograficznej 1936. Nr.2.

Atnaujinta 2010 12 17

Raktažodžiai: Schroetterkarte, Schrötterkarte, Schrötter-Engelhardt karte 1:50000.