Kalvarijos stačiatikių Šv.Agafono cerkvė (Храм во имя преподобного Агафона), 1903 (šaltinis Suvalkų gubernijos atmintinė knygelė 1904m.)

Laisvas vertimas iš Suvalkų gubernijos atmintinės knygelės.

28 rugsėjo (1903) Kalvarijos mieste įvyko iškilmingas provoslavų šventovės, pastatytos šv. Agafono garbei (Храм во имя преподобного Агафона), pašventinimas. Ši šventovė pastatyta atminti kariui bombarduotojui-užvedėjui Agafonui Nikitinui (1848-1880) [beje gimusiam Kybartų kaime, netoli Rudaminos], 1880 12 30 paimtam į nelaisvę prie Geok-Tepo (Геок-Тепе) karo su turkmenais metu ir žuvusio kankinio metu (žiūr. Suvalkų gubernijos 1903 m. atmintinę knygelę, pusl. 33-35 ir 60).

Šventovės pašventinimą atliko gerbiamas Justin Paleckij (Иустинъ Палецкий) su Kalvarijos, Marijampolės, Pakruojo parapijų vadovais ir 112 Uralo pėstininkų pulko (112-й пехотный Уральский полк) šventiku. Daugeliui iš Kalvarijos provoslavų parapijiečių pirmą kartą teko dalyvauti šiuose kraštuose retose apeigose (šventėje). Tarp besimeldžiančių buvo ir kitatikiai, kuriems didelį įspūdį paliko iškilmės bei mėgėjų choro, atvykusio iš Kybartų, giedojimas. Po maldų, vykusių prieš šv. Agafono ikoną, vietinis šventikas tėvas Petras Kudriavcevas (Пётр Кудрявцев) savo pamoksle išreiškė padėką šventovės stybos komisijos pirmininkui generolui leitenantui Kardaševskiui (Кардашевский) už ... iki galo atliktus šventovės darbus, visų parapijiečių vardu generolui leitenantui buvo padovanota ši ikona. Ją priimdamas generolas buvo iki tokio lygmens sujaudintas, jog negalėjo sulaikyti ašarų. Pačio generolo leitenanto Kardaševskio (Кардашевский) nutapyta ikona "Молитва о чаше", puošianti istoriškai pastatytą cerkvę, įamžins prisidėjusius prie šventovės statybos.

Trečia valandą, miesto susirinkime įvyko iškilmingi pietūs, kuriuose dalyvavo ne tik dvasininkija ir miesto valdžios atstovai, tačiau ir dauguma šiame mieste stovinčių dalinių karininkų. Pietų metu generolas Kardaševskis (Кардашевский) pasiuntė į S.Peterburgą generalinio štabo viršininkui (jog jis informuotų Karo ministrą) telegramą  "Šiandien Kalvarijoje vyko iškilmingas šv. Agafono vardo šventovės, pastatytos minint kankinio bombardiro Agafono Nikitino mirtį, pašventinimas. Dvasininkija, parapijiečiai ir Kalvarijos garnizono kariai (112 Uralo pėstininkų ir 5 leib-dragūnų Kuršių imperatoriaus Aleksandro III vardo pulkai / 112-й пехотный Уральский полк, 5-й Лейб-драгунский Курляндский Императора Александра III полк) pirmosios liturgijos naujai pašventintoje šventovėje metu karštai meldžiasi sveikatos ir ilgo gyvenimo aukščiausiajam mūsų armijos vadui jo didenybei Imperatoriui ir prašo Jūsų didenybės pakloti po Jo imperatoriškos didenybės kojomis mūsų meilės ir atsidavimo jausmus“.

Cerkvės statyba kainavo iki 40000 rublių.

1883 metais šventovė buvo įrengta (1884 m. suremnotuota) Kalvarijos magitrato išskirtame pastate (vieta maždaug ČIA), pastačius naują šventovę (1903) perkelta. Šv.Agafono vardo cerkvė stovėjo maždaug ČIA.

1915 metai. Kalvarijos Šv.Agafono cerkvės varpas geležinkeliu išvežamas perlydyti.

Beje, prie Kalvarijos kalėjimo 1883 metais pastatyta Šventųjų apaštalų Konstantino ir Elenos vardo šventovė (Храм во имя Св. Равноапостольных Константина и Елены).

Tai kol kas seniausias žinomas Kalvarijos miesto atvaizdas.

Kalvarija. Karinio miestelio pastato 1909-1911 vaizdas.

Ir vis tik vienareikšmiai ir tiksliai pasakyti, kur pastatas galėjo būti, sunku.
Nei vienoje žinomoje to laikmečio Kalvarijos miesto (bent jau centrinės miesto dalies) nuotraukoje panašaus pastato nėra.
Pietinėje miesto dalyje (karinis miestelis, kalėjimas) bent jau išlikę pastatai mūriniai, tačiau beveik nieko nežinoma apie ten buvusias kazarmas. Gali būti, jog nuotraukoje neišlikusių pietinėje Kalvarijos dalyje buvusių kazarmų pastatas, kur buvo dislokuotas ir 112 Uralo pėstininkų pulkas. Vis tik labiau tikėtina, jog tai vakarinėje Kalvarijos dalyje, tuomet užmiestyje, buvusio karinio miestelio pastatas. Jame buvo dislokuotas 5 Kurliandijos (Kuršo) Leib-dragūnų pulkas, karinio miestelio pastatai daugiausiai buvo mediniai  (žiūr. nuotrauką 1914 m. Kalvarijos šiaurės vakarinės dalies paanorama iš bažnyčios bokšto. Karinis miestelis antrame plane). Visas medinis kvartalas (tame tarpe ir karinis miestelis su cerkve) buvo sudegintas 1915 metais. Plačiau apie Kalvarijos sudeginimą.
Vienas iš karinio miestelio pastatų buvo 2-aukštis, naudojamas kanceliarijai, karininkų butams bei susirinkimų salei, bibliotekai, valgyklai.

Šaltinis:M.Dandevilis "1803-1903. 5-ojo Leib-dragūnų Kuršo imperatoriaus Aleksandro III pulko istorija".

1893 metais prie 2-ojo Leib-dragūnų Kuršo imperatoriaus Aleksandro II-ojo vado pulko (2-й лейб-уланский Курляндский Императора Александра II полк) kazarmų pastatyta pastovi cerkvė Šventojo Didžiojo kunigaikščio Aleksandro Nevskio (Церковь полка в честь Св. Благоверного Великого князя Александра Невского), kurio atminimas švenčiamas lapkričio 23, garbei. Pulko šventė švenčiama Balandžio 30.

Cerkvė pati yra nedidelė, medinė, su apdaila, iš išorės apkalta lentelėmis ir nudažyta geltonai, randasi viename pastate kartu su valgykla, skirta žemesniems pareigūnams, nuo valgyklos cerkvė atskiriama paslankia medine sienele. Dėka tokio įrenginio pulko šventovė pamaldų metu gali sutalpinti visus karius (pareigūnus). Patalpa yra barakų tipo (kaip ir visos eskadronų kazarmos), medinė, pasižymi šviesumu ir oro gausa. Šventovė buvo kryžiaus formos, pastatyta pulko lėšomis, talpino iki 500 žmonių.

Pačios Kuršų pulko (Курляндский полк) kazarmos yra aukštumoje Kalvarijos miesto pakraštyje, gerokai nutolę nuo miesto namų „daugiau ar mažiau izoliuotos nuo vietinių antihigieninių žydų-lenkų“ tautybės gyventojų“ (L.). Kazarmose, be pataplų eskadronams, arklidžių, ūkinių pastatų, yra namas pulko vadui ir ypatingas dviaukštis fligelis, skirtas kanceliarijai, karininkų butams ir pulko susirinimams. Fligelyje taip pat randasi biblioteka, didelė valgykla ir puošni salė...

Tarp paveikslų ir cerkvės inventoriaus randasi keletas brangių daiktų arba padovanotų pulko vadovybės arba menančių brangų atminimą seniai išėjusių. Pačiais seniausiais šventais daiktais yra: Evangelija dydžiu lapo, atspausdinta ant seno popieriaus Maskvoje 1800 metais ir pulko įsigyta 1803 metais, sidabrinis paauksuotas masyvus altoriaus kryžius, pulkui padarytas taip pat 1803 metais. Kryžius ir Evangelija yra tylūs pulko šimtmečio istorijos liudytojai.

Prieš juos nuo Kuršo dragūnų pulko (Курляндского драгунского полка) įkūrimo iki šios minutės visi kariai davė priesaiką Tėvynei ir Sostui... Ne mažiau verti dėmesio taurė, diskas, lėkštelė, tabernakulis, kuriems daugiau kaip 70 metų, kadangi įsigyti 1831 metais. Evangelija, iš kurios meldžiamasi, ir sidabrinė kryžiaus formos monstrancija pagamintos 1838 metais, antrasis tabernakulis pulko įsigytas 1858 metais.

Svarbiausi paveikslai:

-Pulko paveikslas nutapytas Šventojo Didžiojo kunigaikščio Aleksandro Nevskio (Св. Благоверного Великого Князя Александра Невского) garbei 1838 metais,

-Dvylikos pagrindinių švenčių paveikslas, padovanotas buvusio pulko vado D.D.Zaseckio (Д.Д.Засецкий) 1857 metais.

Nuo pulko 1857 metais atitraukus septintą ir aštuntą eskadroną, šių eskadronų kariai paliko du paveikslus:

-Medinė ikona... nutapyta 1841 m....

-Ikona ant medžio, pasidabruota, Šventos Dievo Gimdytojos garbei,

-Rotmistras Savickis 1857 m. paaukojo ikoną „Gelbėtojas“ ant drobės.

Nuo 1888 metų cerkvėje yra šios ikonos:

-Karininkų lėšomis nutapyta ikona vaizduojanti Šv. Aleksandrą Nevskį, Mariją Magdeleną, Nikolajų, Georgijų, Tverės kunigaikštį Michailą, Kseniją, Olgą, Išgelbėtoją,...

-Ikona, vaizduojanti šventuosius Andriejų, pranašą Osijų, ...

-Dvi paauksuotos vėliavos, padovanotos 1899 metais rotmistro P.N. Andriejevo,

-Dvi ikonos padovanotos 1900 m. ir vaizduojančios Viešpatį išgelbėtoją ir Kazanės Dievo Motiną,

-1902 m. sukurta žmogaus dydžio Šv.Aleksandro Nevskio ikona,

-Generolo E.I.Bernovo padovanota žmogaus dydžio ikona, vaizduojanti Šv.Mariją Magdeleną,

-Sidabrinis paauksuotas liustras.

Be to cerkvėje saugoma dviejų pulko šefų uniforma: imperatoriaus Aleksandro II uniforma (1881), imperatoriaus Aleksandro III uniforma (1894).

Nedidelė, tačiau šviesi pulko šventovės patalpa su meniškomis ikonomis, kelia teigiamą įspūdį ir traukia maldai.

L.: Дандевиль М. Столетие 5-го лейб-драгунского Курляндского Императора Александра III полка, СПб., 1903

1914 m. vakarinės Kalvarijos miesto dalies vaizdas iš bažnyčios bokšto. Fotografas A.Kiuhlevindas (A.Kühlewindt), nuotraukos kataloginis nr. 2104.

Už nuotrauką dėkojame www.dvylikakedziu.lt

1914 m. Kalvarijos Varšuvos gatvės vaizdas nuo jos sankryžos su Turgaus, Vyžainio bei Peterburgo gatvėmis. Vokiečių patrulis ties buvusiu “Žagrės” draugijos krautuvės pastatu, už jo cerkvė, fotografas A.Kiuhlevindas (A.Kühlewindt).

1915 m. Sugriautos Kalvarijos vaizdas iš stačiatikių cerkvės bokšto (link bažnyčios).

Už nuotrauką dėkojame www.dvylikakedziu.lt

1915 m. Kalvarija. Vokiečių karių kapinės. Buvo kelios versijos, kur galėtų būti buvę palaidoti vokiečių kariai (po karo vokiečių kariai perlaidoti į kapines dab. Gėlių gatvėje [nuoroda]). Pirmoji stačiatikių cerkvės (cerkvė neišlikusi, dabar prekybos centras Maxima) šventorius ir antroji šalia senųjų pašto pastatų (vietos nuoroda).

Už nuotrauką dėkojame www.dvylikakedziu.lt

1915 m. Kalvarija. Vokiečių karių kapinės.

Už nuotraukas dėkojame www.dvylikakedziu.lt

1915 m. birželis. Kalvarijos apylinkės. Ant nuotraukos užrašas "Šalia Kalvarijos 1915 birželis".

Už nuotrauką dėkojame p. Peter Benje (Vokietija)

Gal kas nors sugebėtų identifikuoti, kokia vieta nuotraukoje?

1915 m. pavasaris. Sugriautos ir sudegintos Kalvarijos vaizdas. Nuotrauka iš vokiškos periodikos. Tikėtina, jog nuotraukoje Kalvarijos vaizdas po pirmojo padegimo, kai buvo sudeginta tik kareivinės miesto vakarinėje ir pietinėje dalyje. Fotografuota iš bažnyčios bokšto šiaurės-vakarų kryptimi. Už miesto ligoninės galima išskirti sudegintą kareivinių kvartalą (baltos medinės cerkvės jau nematyti), už ligoninės dešiniau liuteronų bažnyčia, pašto kompleksas.

Už nuotrauką dėkojame p.A.Totoriui.

1915 pavasaris. Kalvarijos miesto vaizdas nuo Suvalkų plento. Matosi pietrytinė miesto dalis. Tolumoje bažnyčia.

Už nuotrauką dėkojame Peter Benje (Vokietija)

1915 m. Vokiečių kariai Kalvarijoje paplūdymyje maudynių metu (tikėtina, jog vasara). Tikslią vietą identifikuoti sunku.

Už nuotrauką dėkojame P.Benje

1915 pavasaris. Degančio tilto per Šešupę ties bažnyčia Kalvarijoje vaizdas. Nuotraukoje galime įžvelgti dar nesugriautus ir iki galo nesudegintus senosios (iki antrojo 1915 m. Kalvarijos sudeginimo) Kalvarijos pastatus. Vaizdas apie 1980 panašiu rakursu ČIA.

Už nuotrauką dėkojame Peter Benje.

1915 m. pavasaris. Sugriautos ir sudegintos Kalvarijos Prekybos aikštės vaizdas. Vaizdas vakarų kryptimi. Nuotraukos dešinėje bažnyčia ir sugriauti žydų "kromai".

Už nuotrauką dėkojame Peter Benje (Vokietija)

1915 m. pavasaris. Laikinas medinis tiltas per Šešupę (ties bažnyčia). Vaizdas nuo bažnyčios Vilniaus gatvės link. Tilto konstrukcijoje matosi unikali konstrukcija- priedanga nuo kulkų persikeliantiems per upę. Laikino tilto vieta- šiek tiek piečiau (pagal tėkmę) nuo buvusio sudeginto. Frontas stovėjo tik keletą kilometrų nuo miesto.

Už nuotrauką dėkojame Peter Benje

1915 m. Fronto linija Kalvarijos apylinkėse prie Orijos ežero (matosi įtvirtinimai). Vaizdas nuo šiaurinės Orijos ežero pusės.

Už nuotrauką dėkojame P.Benje (Vokietija)

Šaltinis: http://www.deutsche-kriegsgeschichte.de/bill_l_r.html

Atnaujinta 2017 11 26