1963 metų koordinačių sistema
1963 metų koordinačių sistema
1963 m. sistemoje vietovės taškų stačiakampės koordinatės skaičiuojamos Gauso ir Kriugerio projekcijoje, remiantis Krasovskio elipsoido parametrais, tik apsiribojant 3° zonomis. Kitokios negu 1942 m. sistemos stačiakampės koordinatės gautos perkėlus zonų ašinius dienovidinius ir pakeitus jose koordinačių pradžią. Naujoje koordinačių sistemoje gautieji topografiniai žemėlapiai buvo spausdinami tokių pačių matmenų lapuose, kaip ir prieš pakeičiant koordinačių sistemą, tačiau lapų užrėmiuose nebuvo rašomos nei su rėmeliais sutampančių dienovidinių ir lygiagrečių elipsoidinės koordinatės, nei stačiakampės kilometrinio tinklo linijų minutės. Nustatyta, jog Lietuvos teritorija telpa trijose Gauso ir Kriugerio projekcijos zonose, kurių ašiniai dienovidiniai nutolę į rytus nuo Grinvičo 21°57', 24°57' ir 27°57'. Visose zonose abscisių nuliai nukelti į šiaurę nuo pusiaujo susikirtimo su ašiniu dienovidiniu po lygiai: 11057,63 m. Zonose priimtos skirtingos ašinių dienovidinių ordinatės: ties 21°57' +250 000,00 m, ties 24°57' +1250 000,00 m ir ties 27°57' +2 250 000,00 m .
1942 metų ir 1963 metų koordinačių sistemų skirtumų ir panašumų analizė:
|
|
1942 m. koordinačių sistema
|
1963 m. koordinačių sietma
|
|
Kartografinė projekcija
|
Gauso - Kriugerio
|
Gauso - Kriugerio
|
|
Kart.projekcijos priskirtinumas
|
Skersinė Merkatoriaus
|
Skersinė Merkatoriaus
|
|
Elipsoidas
|
Krasovskio
|
Krasovskio
|
|
Elipsoido ir cilindro padėtis
|
Liečiasi meridianu
|
Liečiasi meridianu
|
|
Projekcijų zonų ilgis
|
6º
|
3º
|
|
Ašiniai meridianai (Lietuvai)
|
21º ir 27º
|
21°57', 24°57' ir 27°57'
|
|
Zonų žymėjimas
|
4 ir 5
|
0, 1, 2
|
|
Mastelis: ašiniame meridiane
|
1,0000
|
1,0000
|
|
Mastelis: zonos pakraštyje
|
1,0005
|
1,0001
|
|
Koordinačių atskaitos pradžia
|
Ekvatorius, ašinis meridianas +500km
|
Paralelė 6´ į Š nuo ekvatoriaus, ašinis meridianas +250 km.
|
|
M1:100000 lapų žymėjimas
|
M1:1000000 lapas dalijamas į 144 dalis (pvz. N-34-58)
|
C raide, lapai numeruojami eilutėmis ir stulpeliais (pvz. C-48-17)
|
Įvedus 1963 m. koordinačių sistemą, šioje sistemoje buvo sudaryti ir išleisti 1:100000, 1:25 000 ir 1:10 000 mastelių Lietuvos teritorijos topografiniai žemėlapiai, jų turinį nukopijavus nuo anksčiau išleistų identiškų žemėlapių. Minėtų mastelių naujos laidos žemėlapiai atspausdinti trapeciniais rėmeliais apribotuose lapuose, kurių kampinės dimensijos matmenys sutampa su 1942 m. koordinačių sistemoje leistų tų pačių mastelių žemėlapių matmenimis.
Derinantis prie 1963 m. koordinačių sistemos zonų ašinių dienovidinių, naujos laidos 1:100 000 žemėlapio lapai pastumti į vakarus per 3' ilgumos. Be to, šie lapai dar pastumti į pietus per 1'.
Atitinkamai viršutiniojo kairio kampo koordinatės bus:
|
N-34-12
|
23º30´ ilgumos 56º00´ platumos
|
|
C-48-21
|
23º27´ ilgumos 55º59´ platumos
|
1:100 000 mastelio žemėlapio lapai įvardyti platumos juostų ir ilgumos kolonų numeriais, juostos sunumeruotos iš pietų į šiaurę, o kolonos - iš vakarų į rytus.
M1:100000 žemėlapių 1963 m. koordinačių sistemoje rinktinis lapas (PADIDINTI)
Lietuvos teritorija priskirta koordinačių sistemos C regionui. Ši raidė buvo rašoma prieš kiekvieną naujoje sistemoje išleisto žemėlapio lapo pavadinimą, taip sudarant analogiją su 1942 m. sistemoje išleistų tų pačių žemėlapių numeriais.
Stambesnių mastelių žemėlapių lapai gauti skaidant 1:100000 mastelio lapą, prisilaikant nustatytos tvarkos ir gaunamų lapų įvardijimo principų.
1:50000 mastelio žemėlapiai nebuvo leidžiami 1963 m. koordinačių sistemoje.
Parengta pagal:
- S.Kazakevičius „Antrojo pasaulinio karo ir pokario matų Lietuvos teritorijos topografiniai žemėlapiai“. Vilnius 2000.
- R.Girkus „1963 m. koordinačių sistemos savitumai Lietuvos teritorijai“.
2010 Maps4u.lt ©
A.Ražinskas. Lietuvoje naudotos matų sistemos. AGI 2004.
.... Į Lietuvą daugiausiai matų perėjo iš Rusijos ir Vokietijos, tačiau istoriškai jų randame ir iš kitus atėjusių. Be to, naudojantis pasauline ir sena literatūra tenka susidurti su visais istorijos bėgyje egzistavusiais matais. Ypač tai ryšku naudojantis sena kartografine medžiaga, įvairių mastelių žemėlapiais ir geografiniais aprašymais. Visa tai verčia mus žinoti pagrindinių Europos valstybių matų istoriją ir jų galimus ryšius su Lietuva bei joje naudotus matus.
Pirmasis lietuviškas Kauno miesto planas
Pirmasis lietuviškas Kauno miesto planas
Kaunas, 1919 metais Lenkijai okupavus Vilnių, įgavo svarbiausio Lietuvos miesto statusą. Todėl nenuostabu, kad apie 1920m. Stanislovo Andriukaičio buvo išbraižytas ir išleistas Kauno miesto lietuviškas planas.
1 pav. Kauno miesto planas, 1920 m.
Plano autorius nustatytas iš J.Deksnio (1904 -1985) kartografijos rinkinio fonde esančios Kauno miesto plano kortelės...
(Skaityti toliau... PDF, 480 KB)
Skirtingos ilgumos.
Skirtingų laikmečių, valstybių žemėlapiuose pastebime skirtingą ilgumos atskaitos tašką- nulinį dienovidinį. Ilgus šimtmečius nuliniu ilgumos dienovidiniu buvo laikomas einantis per labiausiai į vakarus nutolusį Kanarų salyno salos El Hierro (lot. Ferro) iškyšulį dienovidinis. Rusiškuose žemėlapiuose nulinis dienovidinis buvo skaičiuojamas nuo Pulkovo observatorijos netoli S.Peterburgo. Tik 1884 m. tarptautinės astronomų konferencijos metu sutarta nuliniu dienovidiniu laikyti einantį per karališkąją astronomijos observatoriją Grinviče (The Royal Greenwich Astronomical Observatory). Ilgumos perskaičiavimui (tarp Ferro, Grinvičo, Pulkovo) pateiksime paprastą lentelę:
| Nulinis dienovidinis |
Grinvičo |
Ferro (vokiškas) |
Ferro (Austriškas) |
Pulkovo |
| Grinvičo |
0° |
17°39’59,4”W |
17°39’46”W |
30°19’39”E |
| Ferro (vokiškas) |
17°39’59,4”E |
0° |
0°0’13,4”E |
47°59’38,4”E |
| Ferro (Austriškas) |
17°39’46”E |
0°0’13,4”W |
0° |
47°59’25”E |
| Pulkovo |
30°19’39”W |
47°59’38,4”W |
47°59’25”W |
0°
|
W- į vakarus, E- į rytus.
Šaltinis: http://zecernia.com/
|
